VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė apie būtinybę siekti kolektyvinio imuniteto vasaros viduryje.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliniu būdu susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos (SET) nariais, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos rajono savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais.
Susitikimo metu aptarti aktualūs Lietuvos išėjimo iš koronaviruso pandemijos strategijos klausimai.
"Lietuva skaudžiai nukentėjo nuo antrosios pandemijos bangos. Mums tenkantys išmėginimai turi kuo greičiau baigtis, o geriausias būdas tai užtikrinti — kuo greičiau pasiekti kolektyvinį imunitetą vakcinavimo keliu", — šalies vadovą cituoja Prezidentūros spaudos tarnyba.
Jis pabrėžė, kad ketvirtadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje siūlys visos ES mastu sutarti dėl konkretaus vakcinavimo tikslo — kolektyvinį imunitetą visos ES mastu pasiekti ateinančią vasarą.
SET vertinimu, siekiant Lietuvoje suformuoti kolektyvinį imunitetą, reikia planuoti iki liepos vidurio paskiepyti apie 70 proc. gyventojų — 2 mln. žmonių. Tam prireiktų 4 mln. vakcinos dozių.
Kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas, būtina, jog iki kovo pradžios Lietuvoje būtų paskiepijama vidutiniškai po 10 tūkst. žmonių per dieną — maždaug dvigubai daugiau, nei šiuo metu aktyviausiomis dienomis. Nuo kovo pabaigos per dieną (įskaitant savaitgalius ir šventines dienas) vidutiniškai turi būti skiepijama po 34 tūkst. žmonių.
"Tam, kad Lietuvoje būtų pasiektas visuomenės imunitetas, mums reikia paskiepyti 2 milijonus žmonių. Tai 4 milijonai vakcinos dozių. Tai reiškia, kad, norėdami per artimiausius 6 mėnesius apsaugoti visuomenę, iki kovo turime skiepyti vidutiniškai po 10 000 žmonių per dieną. Nuo kovo per dieną — įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas — turėtume skiepyti vidutiniškai po 34 000 žmonių", — rašo prezidentas savo paskyroje Facebook.
Siekiant užtikrinti greitus vakcinacijos tempus, SET rekomenduoja įvardinti tarpinstitucinį vakcinavimo koordinavimo centrą, kuris užsiimtų išimtinai vien vakcinavimo planavimu ir modeliavimu, logistikos valdymu, resursų prognozavimu bei komunikacijos su institucijomis ir visuomene valdymu. Be to, masinio skiepijimo valdymui tikslinga pritaikyti skaitmeninių receptų sistemą, kuri leistų efektyviai paskirti vakcinavimo datą ir vietą.
Specialistai rekomenduoja iki kovo mėnesio įkurti apie 70 vakcinavimo centrų Lietuvos regionuose, kurie galėtų paskiepyti bent po 500 žmonių per dieną ir užtikrintų antrosios COVID-19 skiepo dozės paskirstymą.
Sveikatos ekspertai ragina sukurti kolektyvinio imuniteto stebėsenos sistemą, paremtą antikūnų testais, ir patvirtinti koronaviruso genominių tyrimų programą, skirtą naujų viruso variantų stebėsenai ir ankstyvam nustatymui.
Susitikime taip pat aptarta epidemiologinė padėtis Lietuvoje. Konstatuota, kad griežti karantino apribojimai padeda mažinti efektyvų viruso reprodukcijos dydį ir jau palengvino sveikatos apsaugos sistemai tenkantį krūvį. Artimiausiu metu galima tikėtis ir COVID-19 sukeltų mirčių sumažėjimo.
Tuo pačiu metu SET rekomenduoja kol kas nešvelninti karantino apribojimų, siekiant išvengti epidemiologinės situacijos pablogėjimo, kol šalyje dar nėra galutinai užtikrinta viruso plitimo kontrolė.
Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 2 334 žmonės, antru skiepu — 1 438. Iš viso vakcinuotų (gavusių bent jau pirmą skiepą) šalyje yra 50 933, iš viso pilnai vakcinuotų — 2 460 žmonių.
Lietuvoje bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 168 708. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 494.
Karantinas Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos galioja iki sausio 31 dienos. Vyriausybė anksčiau atsisakė svarstyti verslo atstovų prašymą atidaryti ne maisto prekių parduotuves ir grožio salonus.
