VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. "Swedbank" ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę mažina iki 2,7 procento, o kitiems metams prognozuoja augimo paspartėjimą iki 4,2 procento, praneša banko spaudos tarnyba.
Ekonomistai sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę daugiau nei procentiniu punktu — iki 2,7 procento. Pagrindinė to priežastis — keli įšaldyti šių metų pradžios mėnesiai, kuriuos vėliau turėtų pakeisti spartus atsigavimas, besitęsiantis ir 2022-aisiais metais.
"Dėl laiku nesuvaldytos antrosios pandemijos bangos Lietuvos ekonomikos atsigavimas šiek tiek vėluos, tačiau perspektyvos išlieka teigiamos. Priešingai nei 2020-ųjų pavasarį, gyventojų lūkesčiai beveik nesuprastėjo, ir daugelis gyventojų metų sandūroje matė šviesesnes šalies ekonomikos bei savo asmenines finansines perspektyvas", — komentuoja vyriausiasis "Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Teigiamas vartojimo tendencijas patvirtina ir atsiskaitymų "Swedbank" kortelėmis duomenys. Nors po šventinio apsipirkimo vartojimas kiek atslūgo, tačiau į duobę nekrito ir buvo tik keliais procentais mažesnis nei prieš metus.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad į eksportą orientuotų sektorių perspektyvos atrodo daug geriau nei paslaugų sektoriuose. Lapkričio mėnesį Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų buvo net dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o didėjantys eksporto užsakymai rodo, kad augimas turėtų tęstis ir šiemet.
"Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, matėme panašias tendencijas — negalėdami išleisti pinigų keliaudami ar lankydamiesi restoranuose, koncertuose ar kitose paslaugų teikimo vietose, gyventojai daugiau išlaidavo pirkdami daiktus ir gerindami savo buitį. Dėl to tiek vidaus rinkai, tiek eksportui gaminanti pramonė atsigavo itin sparčiai", — sako Mačiulis.
Tiesa, jis pastebi, kad kol kas liūdniausiai atrodo apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų sektoriai — spartesnis jų atsigavimas tikėtinas tik antrąjį šių metų pusmetį.
Augo finansinis rezervas
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais gyventojų indėliai išaugo 18 proc., o įmonių — net 37 procentais. Nemažą dalį įmonių indėlių augimo lėmė valstybės parama, tai yra, mokesčių mokėjimo atostogos, kurioms pasibaigus perteklinis likvidumas išnyks.
Vis tik ekonomistų vertinimu, indėlių šuolis rodo sukauptą rezervą, kuris atsitraukiant virusui ir gerėjant lūkesčiams turėtų pavirsti į spartesnį vartojimo ir investicijų augimą.
"2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų — įmonių ir gyventojų indėliai augo rekordiniais tempais, beveik dešimtadaliu padidėjo butų kainos ir atlyginimai, naujus rekordus mušė ir mažmeninė prekyba, ir eksportas. Tačiau tuo pat metu buvo nemažas nedarbo lygio šuolis, nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti veiklą", — sako Mačiulis.
Ekonomistai rėmėsi prielaida, kad viruso plitimas reikšmingai sulėtės antrąjį šių metų ketvirtį — dėl to bus galima atsisakyti daugelio ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų.
Tikimasi, kad viruso plitimą sustabdys visuomenės įgytas imunitetas, tiek persirgusiųjų COVID-19, tiek pasiskiepijusių, bei sezoniniai veiksniai. Kaip rodo praėjusių metų patirtis, vėlyvą pavasarį ir vasarą virusas plinta lėčiau.
