Lietuvoje vis dar auga šiltnamio dujų emisijos

Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Lietuvoje 2019 metais daugiausia ŠESD į atmosferą išmetė transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriai

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuvoje į atmosferą 2019 metais išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), arba apie 1 proc. daugiau negu 2018-aisiais, praneša Aplinkos apsaugos ministerija. 

Didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje kelia transportas: per pastaruosius 15 metų sektoriaus išlakos augo net 49 proc. (užpernai — 3,5 proc.). Kitas ypač didelę įtaką klimato kaitai darantis sektorius — žemės ūkis — išlaiko stabiliai taršų poveikį atmosferai (2 proc. augimas nuo 2005 m.).

Экс-президент Литвы Валдас Адамкус - Sputnik Lietuva
Dabartinio ir buvusio prezidentų komandos diskutavo apie "žaliąją Lietuvą"

2019 metais daugiausia ŠESD Lietuvoje išmetė transporto (30,9 proc.), energetikos (27,5 proc.), žemės ūkio (20,9 proc.) sektoriai. Kiek mažesnį ekologinį pėdsaką sukūrė pramonės (16,7 proc.), atliekų (4 proc.) sektoriai.

Be transporto sektoriaus, ŠESD kiekis užpernai sparčiausiai didėjo amoniako gamybos (8,8 proc.), cemento gamybos (13 proc.), žemės ūkio dirvožemių (2,6 proc.) sektoriuose, o palyginti daugiau sumažėjo energijos gamybos, gyvulininkystės, atliekų sektoriuose.

Žaliasis kursas

Pagal Lietuvos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 metams, iki 2030 metų šalis turi pasiekti, kad ŠESD emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti AEI dalį visoje energetikoje. 

Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 metais. 2019 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene. Suderintam NEKS planui pritarta Lietuvos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. pasitarime.

Europos Komisija galutinius integruotus valstybių narių NEKS planus 2021–2030 metams paskelbė 2020 m. balandžio 20 d.

Neįgyvendinus įsipareigojimų, Lietuvai leidimų išpirkimas kainuotų iki 300 mln. eurų.

Naujienų srautas
0