Neįtikėtinas dosnumas: kodėl Latvija perdavė 1940 metų visureigius Ukrainai

© Photo : Aizsardzības ministrija / Armīns JaniksЛегкобронированный внедорожник Land Rover Defender разработки 1940-х годов, который Латвия передала Украине
Легкобронированный внедорожник Land Rover Defender разработки 1940-х годов, который Латвия передала Украине - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Nuolatinės NATO pratybos Baltijos šalyse, noras išplėsti Rusijos Federacijos "sulaikymo" ratą Juodosios jūros regione — karinės-politinės įtampos ir Rytų Europos destabilizavimo šaltinis

Latvija sausio 20 dieną Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms (UGP) neatlygintinai perdavė septynis 1940-aisiais sukurtus lengvai šarvuotus visureigius "Land Rover Defender", pritaikytus sanitarinei ir medicininei modifikacijai. Tokie automobiliai buvo specialiai sukurti britų kariams, kurie slopino riaušes Šiaurės Airijoje, kurias keldavo atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės šalininkai. Ikoniška dovana Kijevui, aiškiai atsižvelgiant į padėtį Donbase, gali būti vadinama tiesioginiu įsikišimu į pilietinį karą Ukrainoje. Tačiau tokio pobūdžio "Baltijos iniciatyvos" yra labiau nukreiptos prieš Rusiją.

Трассовый радиолокационный комплекс (ТРЛК) Сопка-2 - Sputnik Lietuva
Vilnius prižiūrimas: nauji Minsko kariniai ištekliai nepatiks Lietuvai

Palaikant Ukrainą euroatlantinės integracijos kelyje, Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas iškilmingai perdavė "naudotus" visureigius Ukrainos ambasadoriui Rygoje Aleksandrui Miščenkai. Per mitingą Lielvardės mieste Pabrikas pabrėžė: "Kova už Ukrainos teritorinį vientisumą tęsiasi, nepaisant COVID-19 pandemijos ir globalių ekonominių sunkumų... Pagal savo galimybes Latvija turėtų palaikyti Ukrainą, su kuria gynybos srityje esame artimi sąjungininkai".

Savo ruožtu ambasadorius Miščenka pareiškė: "Ukraina vertina nuolatinę Latvijos paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui priešinantis Rusijos agresijai". Iš tiesų Ryga šešerius metus (nuo konflikto Donbase pradžios) padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tiesa, ši pagalba glumina. Kijevas gynybai skiria daugiau nei 5 % šalies BVP ir Ukrainos karinis biudžetas (9,6 mlrd. dolerių) yra 12 kartų didesnis nei Latvijos (750 mln. dolerių). Praėjusiais metais Ukraina pasirašė sutartis ir memorandumus dėl 5 korvečių, 8 raketinių, 39 patrulinių katerių ir 1 pakrančių priešlaivinių raketų diviziono įsigijimo už 3,7 mlrd.

Be katerių, Pentagonas 2020 metais Ukrainai skyrė 300 mln. dolerių, o 2021 metais — dar 250 mln. Latvijos ministrų kabinetas 2020 metais skyrė 45 tūkstančius eurų Ukrainos konflikto aukų reabilitacijai. NGP kapelionų tarnyba stiprina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikėjimą. Latvijos jaunoji gvardija organizuoja vasaros stovyklas Ukrainos karių ir karininkų vaikams. Latvijos humanitarinę pagalbą sudaro, pavyzdžiui, drabužiai ir avalynė (paaukota Švedijos labdaros organizacijos "Erikshjälpen"), šešios ligoninės lovos rytų Ukrainoje, "Suited Systems" funkciniai drabužiai, rankų dezinfekavimo priemonės, namų apyvokos reikmenys, žvakės ir duona. Rygos karštas noras bent kaip nors pakenkti Maskvai akivaizdžiai dominuoja virš realios karinės pagalbos Kijevui. Pastebima labai pavojinga tendencija Latvijai.

Pavojingos iliuzijos

Pasak Arčio Pabriko, nacionalinės ginkluotosios pajėgos (iš viso 5 300 karių) jau ne pirmus metus yra pasirengusios atremti Rusijos karių puolimą. Ir vis dėlto pasauliniame "Global Firepower" karinės galios reitinge Latvija yra tik 97 iš 138. NGP neturi nė vieno tanko ar lėktuvo, turi tik keturis "nesmogiamuosius" sraigtasparnius ir keliolika patrulinių katerių. Kokia yra didelio kovinio pasirengimo ir karinės galios paslaptis, nuslėpta net nuo Vakarų "Global Firepower" analitikų?

Штурмовик Су-25 ВВС Болгарии - Sputnik Lietuva
Kodėl ES sankcijos netrukdo NATO remontuoti kovinius lėktuvus Baltarusijoje

Sausio 22 dieną Adažių karinėje bazėje baigėsi "septintosios kovinės grupės" rotacija, vyko iškilmingas Latvijos dislokuoto NATO tarptautinio (užsienio) bataliono, kuriame buvo daugiau nei 1500 "durtuvų", vadovo pasikeitimas. Ar iš čia kyla gynybos ministro Arčio Pabriko tikėjimas būsimomis pergalėmis?

Kanados vadovaujamą tarptautinę kovinę grupę sudaro kariai iš Albanijos, Čekijos, Italijos, Islandijos, Kanados, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos. Gali atrodyti, kad "pusė pasaulio" Adažių aikštelėje suteikia tam tikrą teisę į neatsakingus žodžius ir sprendimus, taip pat garantuoja visišką karinės-politinės Latvijos vadovybės nebaudžiamumą.

Vykdydamas naują "Baltijos šalių saugumo iniciatyvą", JAV Kongresas patvirtino, kad 2021 metais Latvijai, Lietuvai ir Estijai bus suteikta 168,7 mln. dolerių karinė pagalba. Vien Latvijoje Pentagonas per pastaruosius penkerius metus išleido šimtus milijonų dolerių karinei infrastruktūrai kurti ir papildomoms pratyboms vykdyti.

Anksčiau JAV Gynybos departamento leidinys "Stars and stripes" paskelbė apie naujos Amerikos specialiųjų pajėgų bazės plėtimą Latvijoje. Įgyvendinant "Europos atgrasymo iniciatyvą" prie Rygos 2020 metų lapkričio mėnesį pasirodė JAV specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) 352-ojo šaudmenų sandėlis ir aerodromas konverteriniams CV-22. Šios konversinės mašinos nėra gynybiniai ginklai, jos skirtos karių nusileidimui puolamosiose ir diversinėse operacijose. Bazė kainavo JAV 3,7 mln. dolerių ir bus skirta "užkirsti kelią Rusijos agresijai NATO rytiniame flange". Kiti Pentagono objektai aktyviai statomi Latvijoje (Liepojoje, netoli Daugpilio, netoli Rėzeknės, netoli Rygos ir kituose taškuose).

Ant kortos nebe šimtai milijonų, o milijardai dolerių. Statymų augimas tęsiasi, atrodo, kad Baltijos šalių vadovai pirmiausia skaičiuoja pinigus, tik tada vertina strategines perspektyvas. Tokioje investicinėje aplinkoje lengva prarasti realybės jausmą, peržengti "raudoną liniją", tačiau gynybos ministras Artis Pabrikas ir jo kolegos vyriausybėje turi suprasti, kad esant galimam kariniam konfliktui Baltijos regione Jungtinės Valstijos gali prarasti tik pusę tuzino karinių bazių (kurių Pentagonas turi šimtus) ir "nusiplauti rankas". Tačiau Latvija rizikuoja patirti nepataisomą žalą.

Kitoje tikrovės pusėje

Latvijos vyriausybė nuolat skiepija gyventojams, kad "nenuspėjama" Rusija rengia puolimo planus, todėl būtina pasiruošti ir apsiginkluoti. Ši karinė-politinė "velniava" veda prie ekonomikos militarizacijos ir masinės psichozės. Apie 500 Latvijos įmonių įtrauktos į NGP aprūpinimą. Karinis biudžetas nuolat auga — nuo 2018 metų jis sudaro daugiau nei 2 % BVP.

Gynybos ministerija kasmet investuoja 50 milijonų eurų į karinės infrastruktūros plėtrą. Vien JAV mobilieji radarai TPS-77 kainavo 158 milijonus eurų. Latvija iš Švedijos užsakė naują prieštankinių granatsvaidžių "Carl-Gustaf M4" partiją, kurią gaus 2021–2024 metais. Greitai šalyje bus daugiau granatsvaidžių nei gyventojų. Ir jau atsiranda atvirai absurdiškų karinių taktinių elektrinių paspirtukų masinės gamybos projektų.

Самолет F-35А ВВС США - Sputnik Lietuva
Pervertino save: kodėl JAV vėl atidėjo serijinę F-35 gamybą

Saeimos koncepcija numato, kad Latvija, kurioje gyvena 1,87 milijono žmonių, taikos metu turėtų turėti 17 500 specialistų, atsakingų už karinę tarnybą, įskaitant 6 500 profesionalus, 8 000 Nacionalinės gvardijos apsauginius ir 3 000 atsarginius karius, kurie reguliariai šaukiami į mokymus. Tuo pačiu metu NGP stengiasi kompensuoti realios kovinės patirties stoką Ukrainos karo instruktorių ir Irako saugumo pajėgų mokymų sąskaita, situacija yra absurdiška.

NGP manevrai peržengia poligonų ribas ir apima net Rygą, esant COVID-19 pandemijai. 2020 metų vasarą daugelis Latvijos piliečių el. paštu gavo spalvingas instrukcijas, kaip išgyventi pirmąsias 72 karo valandas. Anksčiau gynybos ministras Pabrikas asmeniškai "YouTube" formatu demonstravo, kaip krizinėje situacijoje reikia surinkti kuprinę.

Jei visa tai nėra sąmoningas panikos didinimas ruošiantis karui su Rusija (įkalbant gyventojus planuojamai aljanso agresijai), tai mes esame didžiulio psichinio nukrypimo liudininkai (rusofobija — per švelnus žodis). Nepaisant to, nė vienas iš kaimynų Rygai negrasina. Karinė-politinė įtampa kuriama dirbtinai, tačiau ištikus realiam konfliktui vargu ar Amerikos ir Vakarų Europos kariai kaip nors padės Latvijai ir kitoms Baltijos šalims.

Kalbant apie "Rusijos aktyvumą prie Latvijos sienų", Rusijos Federacijos atsakas į NATO plėtrą ir pavojingas pratybas Baltijos regione — priverstinis ir neišvengiamas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Naujienų srautas
0