Suapvalėjo formos, pariebėjo ugningos revoliucionierės veidas nuo sotaus gyvenimo laisvoje Europoje. Ir nieko nereikia daryti. Keliauji po pasaulio demokratijos šalis, gyveni brangiuose viešbučiuose, gauni valstybinius apdovanojimus ir dideles pinigines premijas iš prezidentų ir ministrų pirmininkų rankų. O mainais — kartą per dieną paskaitai iš popieriaus piktą tekstą prieš "tironą Lukašenką ir jo sargybinius", parašytą anglų arba baltarusių kalba.
Bet, kaip žinote, nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Pamaitinome Svetą, iš jos padarėme Baltarusijos laisvės simbolį, atėjo laikas skersti. Pažiūrėk, kaip karštas Rusijos patriotas Aleksejus Navalnas savo noru pateko į "tirono nasrus", į šaltus ir tamsius kazematus.
Išgirdusi šias subtilias užuominas apie besikeičiančias aplinkybes, Tichanovskaja ašaroja: atseit, bent jau aprūpinkite ES ir NATO specialiųjų pajėgų apsauga. Be jos Lukašenka nedelsdamas pasiųs mane į kalėjimą. Jau jis pradėjo bylą pagal baisų straipsnį dėl valstybės išdavystės ir pateikė arešto orderį. Bet kalėjime nėra vonios kambario, pudros ir lūpų dažų, o vietoje žiuljenų ir lietuviškų cepelinų yra tik makaronai.
Tichanovskajos bendražygiai, kuriems per stebuklą pavyko peršokti spygliuotą vielą ir pabėgti į Lietuvą iš Baltarusijos Mordoro, pasakojo apie kalėjimo siaubą ir kankinimus. Trys tokie liudininkai jau rašo esė tam tikra tema — "Baltarusijos režimo nusikaltimai žmonijai". Prieš mėnesį tą patį parašė baltarusis Maksimas Chorošinas. Iš viso Lietuvoje laukiama beveik tūkstančio sužeistų zmagarų. Lietuvos vizas jie gavo dėl "humanitarinių priežasčių". Jų liudijimai turėtų būti pagrindas bylai, panašiai į tą, kurią Lietuvos prokurorai sugalvojo prieš sovietų karius, kurie likimo valia 1991 metų sausio 13 dieną atsidūrė Vilniaus televizijos bokšte ir televizijos centre.
Bet tą bylą siuva jau keliolika metų, o su Baltarusija nėra kada terliotis. Mums reikia skubiai ne rašinius, o žmones vėl išvesti į gatves ir aikštes iš daugiaaukščių namų kiemų. Nes kažkaip nejučiomis nublanko "nacionalinis protestas". Taip pat pageidautina, kad būtų pralietas kraujas ir aukos būtų tikros, o ne abejotini kankinimų ir žiaurumų požemiuose įrodymai.
Norint vėl sujudinti Baltarusijos žmones, Sveta, reikėtų "kentėti ant laužo" ir pakartoti Žanos d'Ark istoriją. Ką, nori pasakyti, kad nenori? Ar manei, kad visi šie apdovanojimai ir šlovinimas visame pasaulyje yra dėl intelekto ir grožio? Pakalbėk iš aukštos JT tribūnos ir iškart keliauk į Minską, tęsk revoliuciją iki pergalingos pabaigos.
O jei Lukašenka išdrįs suimti ir įmesti į požemį, tada mes pažadame, kad reguliariai siųsime į kalėjimą tavo mėgstamų lietuviškų cepelinų. Taip pat į siuntinius įdėsime iškarpas iš laikraščių, kuriuose pasipiktinusi "pasaulio bendruomenė" pareikalaus nedelsiant paleisti tave į laisvę ir pasodinti į Baltarusijos valdovės sostą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
