Tik kas ketvirtas sutiktų visiškai atsisakyti fizinės darbo vietos, rodo tyrimas

© ФотобанкЭлектронная почта открыта на ноутбуке
Электронная почта открыта на ноутбуке - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pusė apklaustųjų skundžiasi tuo, kad diena nebeturi aiškios struktūros, ir jaučiasi taip, tarsi dirbtų visą laiką

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Tik kas ketvirtas nuotolinį darbą išbandęs lietuvis ateityje norėtų ir toliau dirbti tik tokiu būdu, praneša "Bitė Lietuva".

Бесконтактная банковская карта, архивное фото - Sputnik Lietuva
Koronaviruso pandemija pakeitė kai kurių gyventojų mokėjimo įpročius

Namuose nuo pernai lapkričio karantine gyvenantys lietuviai džiaugiasi, kad dirbdami namuose negaišta laiko kelionei į darbą, sutaupo pinigų ir gali ilgiau pamiegoti. Vis tik pusė dirbančių per atstumą jaučiasi taip, tarsi "dirbtų visą laiką", rodo dirbančių Lietuvos gyventojų apklausa.

"Aiški karantino naujovė — gimstantis poreikis dalį darbo atlikti namie, dalį — biure. Tokį norą išreiškė pusė visų apklaustųjų, todėl akivaizdu, kad laimės bendrovės, pasiryžusios priimti naują realybę ir darbuotojams suteikti daugiau laisvės", — sakė "Bitė Lietuva" žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė.

Džiaugiasi negaišdami kelionei į darbą ir galintys pamiegoti

Daugiausiai apklaustųjų per antrąją karantino bangą dirbo iš įprastinės darbo vietos (33 proc.), nuotoliniu būdu — 29 proc., o dar 16 proc. apklaustųjų dirbo hibridiniu būdu — dalį iš namų, dalį — iš įprastos darbo vietos.

Купюры евро и калькулятор, архивное фото - Sputnik Lietuva
"Swedbank": testas parodė aukštą gyventojų finansinį intelektą

"Nors karantino metu rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu, tą padaryti galėjo ne visi: medicinos, prekybos, telekomunikacijų, logistikos, gamybos ir kai kurių kitų sektorių darbuotojai dirbti nuotoliniu būdu negalėjo dėl darbo specifikos. Daugiausiai per atstumą dirbo 26-55 metų respondentai, aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai — tie, kurie įprastai darbą atlieka biuruose", — teigė sociologas Ignas Zoka.

Pasak Stanulionės, daugiausiai respondentų — 66 proc. — privalumu įvardino sutaupytą laiką kelionėms į darbą, 59 proc. — galimybę nesipuošti ir dirbti dėvint laisvalaikio rūbus, 47 proc. — galimybę ilgiau pamiegoti dirbant iš namų, 43 proc. — sutaupyti pinigų. Be to, 41 proc. apklaustųjų teigimu, darbas namuose jiems sukelia ir mažiau streso.

Laiko sutaupymo privalumą dažniau įvardijo aukščiausio išsimokslinimo ir gaunantys didžiausias pajamas, o kad dirbant iš namų nereikia puoštis — moterys. Tuo tarpu galimybe ilgiau pamiegoti labiausiai džiaugiasi jauniausi — 18-35 metų amžiaus — didmiesčių gyventojai.

Jaučiasi tarsi dirbtų visada, pasiilgsta kolegų

Pusė apklaustųjų skundžiasi tuo, kad diena nebeturi aiškios struktūros ir jaučiasi taip, tarsi dirbtų visą laiką. Be to, dauguma dirbančiųjų namuose teigia, kad jiems trūksta bendrumo jausmo su kolegomis.

Anot Staniulionės, dėl šių priežasčių beveik 80 proc. nuotoliniu būdu dirbančių lietuvių ateityje greičiausiai vis tik norėtų nuolatos ar bent dalį laiko dirbti įprastinėje darbo vietoje.

Mažas aktyvumas bus rūpesčiu rytoj, šiandien — slegia buitis

Darbuotojams nerimą kelia ir tai, kad nors karantinas tęsiasi mažiau nei keletą mėnesių, net ketvirtadalis lietuvių jau skundžiasi suprastėjusia fizine ir emocine sveikata.

"Deja, vos kas dešimtas dirbantysis namuose teigia daugiau laiko leidžiantis aktyviai — sportuodamas ar vaikščiodamas. Tai rodo, kad apribojus judėjimą, dalis žmonių judėjimo atsisakė apskritai, o tai gali sugrįžti "bumerangu" per įvairius sveikatos sutrikimus ateityje", — pasakojo Staniulionė.

Пустой кошелек, архивное фото - Sputnik Lietuva
Atskleista, į ką pritrūkę pinigų lietuviai kreipiasi pirmiausiai

Iššūkių per karantiną lietuviams kelia ir vaikai: net 55 proc. dirbančių nuotoliniu būdu ir turinčių vaikų apklaustųjų nurodė, kad jiems rūpesčių kelia išaugęs vaikų laiko praleidimas prie ekranų, beveik pusė apklaustųjų skundžiasi sumažėjusiu vaikų užimtumu, taip pat vaikų reikalaujamu dėmesiu visą dieną leidžiant namie.

"Buities rūpesčiai labiau slegia ne dirbančius namuose, tačiau dirbančius įprastinėje darbo vietoje. Tai galima aiškinti tuo, kad namuose tarp darbų dažnas ir "apsidirbame", o dirbantys kaip visada, turi dar ir "žongliruoti" tarp darbo ir įsipareigojimų įprastiems ūkio reikalams, kurių tvarkymas dėl karantino ribojimų — nemenkas iššūkis", — spėjo Zokas.

Vis dėlto buities rūpesčiai dažniau trukdo susikaupti vyrams. Tą galima būtų aiškinti tuo, kad moterims Lietuvoje, remiantis įvairių kitų tyrimų duomenimis, tenka gerokai didesnė rūpesčių buityje našta, o šeimos nariams laiką leidžiant namuose, ta našta labiau dalijamasi. Todėl gali būti, kad kitas ilgalaikis karantino efektas gali būti ir šioks toks pareigų namuose perskirstymas.

 

Naujienų srautas
0