VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras, deputatas Aurelijus Veryga laiko įtartinu tai, kad buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo paskutiniu sprendimu panaikino prievolę Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Apie tai jis išsamiai papasakojo Facebook.
Kaip pažymėjo Veryga, per praėjusią kadenciją būtent dėl prašymų leisti dirbti su slapta informacija kilo du skandalai dėl galimo buvusio Seimo vicepirmininko socialdemokrato Mindaugo Basčio ir deputatės Irinos Rozovos santykių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
"Paskaičiau šią žinutę (medžiagą apie Pranckečio leidimų panaikinimą — Sputnik) ir iš pradžių nieko blogo nepagalvojau. Faktas ir tiek. <...> Tuometinio Seimo pirmininko Pranckiečio sprendimas dėl prievolės Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija Basčio ir Rozovos istorijos kontekste buvo logiškas ir bent jau turėjo paaiškinamą priežastį", — parašė Veryga.
Tačiau sprendimas nebuvo paskelbtas viešai, ir tik šią savaitę buvo sužinota apie Pranckiečio sprendimą, kuris buvo priimtas dar lapkritį.
"Todėl man iškilo klausimas, kam to prireikė? Juolab, kad ne pirmas kartas, kai šioje kadencijoje politikoje dalyvaujantiems asmenims leidimas susipažinti su slapta informacija yra tiesiogiai ar netiesiogiai naikinamas. Antai, prieš keletą savaičių užsienio reikalų ministro Landsbergio stumti Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai prisidengiant "gražiais" diplomatinės tarnybos skaidrinimo tikslais iš esmės turėjo panašų tikslą", — mano Veryga.
"Gali būti, kad tiesiog buvo bijomasi, jog jis (Adomėnas — Sputnik) negaus leidimo dirbti su slapta informacija ir, atitinkamai, užimti viceministro pozicijos", — daro prielaidą Veryga.
Jis taip pat papasakojo, jog nusprendė tiesiog paieškoti informacijos apie Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą ir rado įdomios viešos informacijos, paskelbtos dar 2005 metais.
"Konservatoriams priklausantis Seimo narys Antanas Matulas sovietiniais metais tikrąją karinę tarnybą atliko kariuomenės žvalgybinės struktūros GRU padalinyje", — cituoja Veryga žiniasklaidos priemones.
"Tikrai nenoriu nieko niekuo kaltinti ar užsipulti, bet sutapimas pasirodė įdomus. O gal kolega Matulas gali bet kokias abejones išsklaidyti ir tiesiog paprašyti bei gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Ir visiems bus viskas aišku", — parašė Veryga.
Iki 2017 m. leidimus dirbti su slapta informacija privalėjo gauti Seimo vadovybė, visi nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų, užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariai.
Pranckietis, tuo metu ką tik pradėjęs eiti Seimo pirmininko pareigas, pasinaudojo savo teise ir pakeitė procedūrą, kad leidimai taptų prieinami visiems visų Seimo komitetų vadovams. Jei paskirtas komiteto pirmininkas negalėtų gauti leidimo, tai reikštų, kad jis negalėtų eiti komiteto pirmininko pareigų.
Paskutinėmis Seimo pirmininko kadencijos dienomis, o būtent praėjusių metų lapkričio 3 d., Pranckietis vėl pakeitė tvarką. Seimo kanceliarijos duomenimis, dabar leidimą dirbti su slapta informacija vėl turi gauti ne visų komitetų ir komisijų pirmininkai. Prašymas bus nagrinėjamas kiekvienu atveju atskirai.
Tiesa, kai kurie Seimo komitetų vadovai apie šiuos pokyčius net nežino. Visų pirma, kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis pareiškė, jog nežinojo apie šį įsakymą.
Situacija su Mindaugu Basčiu
Buvęs Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Mindaugas Bastys savo noru atsistatydino 2018 m. kovo mėn. dėl skandalo dėl nepavykusios jo apkaltos. Deputatai bandė surengti nepasitikėjimą juo dėl įtarimų ryšiais su Rusijos valdžios ir verslo atstovais.
Jam buvo atsisakyta dirbti su įslaptinta informacija, nes jis neva slėpė ryšius su "buvusiu KGB pareigūnu" Piotru Vojeika.
2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Bastys pažeidė priesaiką ir Pagrindinį įstatymą. Tačiau dėl slapto balsavimo Seime jis išsaugojo savo mandatą. Po to Bastis atsistatydino.
Rozovos byla
NSGK pradėjo tyrimą deputatės Irinos Rozovos atžvilgiu 2019 metais po to, kaip paaiškėjo, kad ji neturi priegos dirbti su įslaptinta informacija.
Rozova patvirtino, kad leidimą turėjo iki 2017 m. — tada ji buvo Žmogaus teisių apsaugos Seime komisijos narė. Po to, kai ji paprašė naujo, Valstybės saugumo departamentas jai atsisakė išduoti leidimą. Anot jos, ji anketoje padarė klaidą ir pridūrė neketino slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi ir taip žino ir dėl kurių kilo skandalas aplink ją.
Parlamentarė skandalą laiko "politiniu užsakymu". Jos nuomone, deputatai "prisiminė" apie pažymą iš VSD tik tada, kai ji buvo naudinga jų tikslams.
