VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Leidinio "Handelsblatt" žurnalistai pasidalijo savo nuomone apie dujotiekio "Nord Stream-2" statybą.
Apžvalgininkas Klausas Štratmanas (Klaus Stratmann) veikė kaip projekto gynėjas. Jis pažymėjo, kad penkių Europos bendrovių gerovė šiuo metu priklauso nuo "Nord Stream-2" statybų. Štai kodėl nedera nutraukti bendradarbiavimą vykdant projektą.
Aplinkosaugos aktyvistams, kurie priešinosi statyboms, Štratmanas atsakė, kad visi jų argumentai apie žalingą dujotiekio poveikį klimatui yra nepagrįsti. Štratmanas pabrėžė, kad vien dujotiekio infrastruktūros egzistavimas nepriverčia Europos pereiti išimtinai tik prie iškastinio kuro.
Be to, pasak jo, Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės sukurtas fondas projektui paremti nėra "maskavimosi" organizacija, siekiant apeiti JAV sankcijas.
"JAV mačete kovoja su "Nord Stream-2", o Meklenburgas-Pomeranija — rapyra. Kas dėl to gali rimtai apkaltinti žemės vyriausybę?" — jis parašė.
Priešingai kalbėjo žurnalistas Jensas Miunchratas. Jis padarė prielaidą, kad besitęsiančios statybos supykdys Berlyną su kitomis Europos šalimis, pablogins transatlantinius santykius ir Vokietijos dujų tiekimas atsidurs nepalankioje padėtyje, jo nuomone, priklausomybėje.
Nord Stream-2
"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.
Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.
