VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad kompensavimo medikams dėl mirties, sveikatos sutrikdymo ar nedarbingumo atsiradimo ypatingos aplinkos sąlygomis (tokiomis kaip COVID-19) procesui trūksta skaidraus teisinio procedūrų reglamentavimo ir aiškių kriterijų nustatymo, praneša STT spaudos tarnyba.
Tokias išvadas teikia STT korupcijos prevencijos specialistai, antikorupciniu požiūriu įvertinę Kompensacijų ir draudimo išmokų mokėjimo darbuotojams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose tvarkos aprašą.
STT specialistai nustatė keletą kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų. Vienas jų — turėtų būti patvirtinta tvarka, pagal kurią Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) turi nustatyti, ar darbuotojo mirtis, sveikatos ir darbingumo netekimas yra susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje. Kadangi šiuo metu tokios tvarkos nėra, tai didina korupcijos riziką, nes sudaro sąlygas kiekvienam atvejui kurti ir taikyti skirtingas elgesio taisykles.
Kita kritinė antikorupcinė pastaba susijusi su tuo, kad nėra teisės akto, kuriame būtų apibrėžti komisijos, kuri priima sprendimą dėl kompensacijos ir draudimo išmokos mokėjimo, sudarymo principai ir patvirtintas jos darbo reglamentas. Siūloma pašalinti minėtą spragą ir sukurti aiškų teisinį reglamentavimą dėl komisijos veiklos ir įgaliojimų.
Be to, apraše nustatyta, jog kompensacijas ir draudimo išmokas privaloma išmokėti per vienerius metus nuo sprendimo jas išmokėti priėmimo dienos. STT nuomone, toks ilgas terminas gali paskatinti ieškoti "procedūrų pagreitinimo" būdų ar dirbtinai kurti tokių būdų paieškos poreikį.
Tarp kitų pastabų paminėta tai, kad gali būti atsisakoma mokėti kompensacijas ir draudimo išmokas, jeigu darbuotojas be darbdavio žinios dirbo sau bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui, įsigijęs individualios veiklos pažymą ar be jos, ar net jeigu dirbo savo buityje. Diskutuotina, ar pagrįstai bet koks darbas be darbdavio žinios laikomas priežastimi nemokėti kompensacijų ir draudimo išmokų. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, STT siūlo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, koks konkrečiai savarankiškas darbas lemia kompensacijų ir draudimo išmokų nemokėjimą bei šio darbo privalomą ryšį su darbuotojo mirtimi, sveikatos ir darbingumo netekimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir SAM per du mėnesius turi informuoti kaip buvo ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktus pasiūlymus.
