VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Lenkijos žurnalistai Teresa Wuyczyk ir Wojciech Jakóbik paaiškino Vokietijos norą įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą. Jų straipsnis buvo paskelbtas "Biznes Alert" portale.
Autoriai pažymi, kad jei bus paleistas "Nord Stream-2", Vokietija galės sukurti vandenilio ekonomiką su nuliniu teršalų lygiu, kas atitiktų Berlyno klimato politiką. Jei bus atsisakyta dujotiekio statybos, Vokietijos ekonomika turės pereiti prie SGD pirkimo iš JAV.
"Tai yra daug brangiau ir kenksmingiau aplinkai. JAV, vadovaujant tiek Trampui, tiek Baidenui, "Nord Stream-2" yra ne saugumo, o verslo reikalas", — pabrėžia lenkų žurnalistai.
Be to, autoriai cituoja naują Vokietijos valdančiosios CDU partijos vadovą Arminą Lašetą, kuris paaiškino, kad Berlynas pusę amžiaus importavo rusiškas dujas ir toliau tai darys, nes bendradarbiavimas su Maskva per "Nord Stream-2" naudingas ekonomikai ir saugumui.
Vokietija bando įtikinti ES šalis, kad dujotiekio statyba atitinka organizacijos dujų rinkos interesus. Anksčiau tapo žinoma apie Berlyno bandymus "įtikinti net lenkus", sakoma straipsnyje.
"Ką galima išsiderėti iš vokiečių, kai jiems taip reikia "Nord Stream-2"?" — klausia leidinio autoriai. Jų nuomone, Berlyno būtų galima paprašyti nuolaidų klimato politikoje dėl anglies arba dėl teismų sistemos reformos Lenkijoje.
Tuo pačiu žurnalistai baiminasi, kad Vokietija ir Europa gali tapti priklausomos nuo Rusijos dėl dujų.
Nord Stream-2
"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.
Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.
