VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Valdančiosios partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) narys, parlamentaras Valdas Rakutis pasitraukė iš Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų po pareiškimų apie Holokaustą, praneša Lietuvos Seimo spaudos tarnyba.
Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Lietuvoje kilo skandalas dėl Rakučio pareiškimų apie tai, kad "Holokausto vykdytojų netrūko ir tarp pačių žydų". Be to, jis paragino "atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino dalį žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia".
Socialdemokratai paragino Lietuvos Seimą pašalinti Rakutį iš komisijos pirmininko posto, nes, pasak jų, jis savo pareiškimais sumenkino Lietuvos parlamentą kaip instituciją ir pakenkė jo reputacijai tarptautinėje bendruomenėje.
Po to penktadienį Rakutis Seime pasakė kalbą, kurioje pripažino savo kaltę ir atsiprašė kolegų.
"Pripažįstu, kad keli neatsargiai parinkti žodžiai ir apibendrinimai nebuvo tikslūs ir tinkami šios dienos kontekste bei sukėlė pagrindo interpretacijoms ir spekuliacijoms, kurių tikrai nesiekiau ir norėčiau išvengti. Turiu atsiprašyti visų žmonių, kurie pasijuto įžeisti, savo kolegų, partijos vadovybės ir narių, draugiškų šalių diplomatų ir piliečių, kad šios interpretacijos sujaukė Tarptautinei Holokausto dienai būdingą rimtį", — pasakė jis.
Rakutis taip pat pareiškė, kad partijos vadovybės ir konservatorių frakcijos prašymu jis prisiima politinę atsakomybę ir pasitraukia iš komisijos pirmininko posto.
"Tikiuosi, kad šis žingsnis padės nuimti nereikalingas įtampas tiek šalies viduje, tiek užsienyje su mums svarbiais strateginiais partneriais ir leis tolesnei diskusijai plėtotis konstruktyvesne linkme", — pasakė Rakutis.
Tačiau net savo kalboje deputatas vėl papasakojo apie savo žydų persekiojimo Lietuvoje viziją ir faktiškai kaltę dėl to perkėlė Sovietų Sąjungai.
"Kol Lietuva buvo laisva ir suvereni šalis, žydai joje nebuvo persekiojami. Žydai parėmė Lietuvos Nepriklausomybę sunkiais Nepriklausomybės karo metais, stojo tarnauti savanoriais, aukojo pinigus, puikiai organizavo logistiką Lietuvos kariuomenėje", — pasakė jis.
Pasak Rakučio, nelaimės prasidėjo "Nepriklausomybės sutemų laikotarpiu".
"Lietuvos valstybingumui silpstant, priimant vieną ultimatumą po kito, galų gale 1940 m. praradus nepriklausomybę ir vieniems okupantams pradėjus pamečiui keisti kitus, nebeturėjome jokių svertų apginti vienus savo piliečius nuo skriaudos, o kitus — sudrausminti, užkirsti kelią jų nusikaltimui", — savo istorinių įvykių versiją pabandė pateikti deputatas.
Pasak Rakučio, lietuviai tikėjosi "atgauti bent dalį laisvės" 1941 metų birželį–liepos pradžioje, tačiau Laikinajai vyriausybei "nebuvo lemta išgyventi", o jos vietoj "naciai surado labiau sukalbamus talkininkus, dalis kurių su okupantais dalyvavo žmogaus vardo nevertose egzekucijose".
"Lietuvoje įsigalėjo niekada nematytas genocidas ir prievarta, žmonės buvo palikti patys spręsti išgyvenimo klausimą. Niūriose tamsybėse, siekdami išlikti, Lietuvos žmonės pasirinkdavo įvairias strategijas, apie kurias ir buvau užsiminęs savo straipsnyje", — teigia parlamentaras.
Jis taip pat pažymėjo, kad galima rasti istorijų apie šį laikotarpį, kai šeimos gelbėjo kaimynus, o kartais ir visai nepažįstamus žmones, be tėvų likusius vaikus, tačiau buvo ir tokių, kurie buvo linkę aukoti savo bendrapiliečius siekdami išlikti bet kokiomis sąlygomis.
Holokaustas Lietuvoje
Lietuvos politikai apskritai gana dažnai kaltina Sovietų Sąjungą, kurdami įvaizdį neva tai yra Lietuvą "okupavusi" šalis. Tuo pačiu metu, pasak "dvigubo genocido" teorijos šalininkų, dėl "sovietinės okupacijos" buvo kalta žydų tauta ir būtent todėl Holokaustas buvo arba pagrįstas, arba neišvengiamas.
Interviu Sputnik Lietuva istorikas Vadimas Truchačiovas jau pažymėjo, kad skandalas, kilęs aplink Rakutį, pirmiausia kalba apie Lietuvos politikos lygį ir valdančiosios partijos deputatų lygį. Pasak jo, būtent TS-LKD turi Lietuvos valstybinės ideologijos monopolį.
Jis taip pat priminė, kad, skirtingai nei vokiečiai, lietuviai neatgailavo dėl karo metu įvykdytų nusikaltimų, o dabartinė valdžia bando pateisinti žydų naikinime dalyvavusius žmones.
Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu vietinė žydų bendruomenė, kuri buvo laikoma viena didžiausių Europoje, buvo praktiškai sunaikinta. Buvo nužudyta apie 220 tūkstančių žmonių. Žydų tautos sunaikinime dalyvavo ir su naciais bendradarbiavę lietuviai. Tačiau Lietuvoje kai kurie nacių kolaborantai yra laikomi "nacionaliniais didvyriais", o Lietuvos valdžia jų nusikaltimų nepripažįsta.
