VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Valdant naujajam Baltųjų rūmų vadovui Džo Baidenui, Europa turės išspręsti tris pagrindinius konfliktus su JAV, rašo "Die Zeit".
Kalbama apie "Nord Stream-2" statybą, investicinį susitarimą su Kinija ir gynybos išlaidų padidinimą iki 2 % BVP. Visais šiais klausimais Briuselis ir Berlynas turi suformuluoti aiškią poziciją, remdamiesi savo interesais ir nepaisydami amerikietiškos arogancijos ir veidmainystės, pataria straipsnio autorius Theo Sommer'is.
Vokietijos žurnalistas primena, kad Rusija visada buvo patikima "mėlynojo kuro" tiekėja. Net pačiame Šaltojo karo įkarštyje Rusijos ir Vokietijos energetikos partnerystė veikė puikiai. Atsisakius anglies ir branduolinės energijos, Vokietijoje atsiranda elektros trūkumas, kurio negalima greitai pašalinti naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
Tuo tarpu Sommer'is pabrėžia, kad Vokietija nėra "visiškai priklausoma" nuo Rusijos dujų. Tik pusė viso importo yra iš ten, aiškina jis. Buvusio Baltųjų rūmų vadovo Donaldo Trampo teiginiai, kad Berlynas taps Maskvos "įkaitu", yra "arogancijos" apraiška. Nepaisant energetikos partnerystės, Vokietijos valdžia niekada nepasidavė Kremliui. Visos baimės dėl Rytų Europos yra nepagrįstos, įsitikinęs autorius, nes gamtinės dujos gali būti tiekiamos iš Vakarų į Rytus atvirkštine tvarka. Be to, Vokietijos kanclerė Angela Merkel sugebėjo pasiekti naują Maskvos ir Kijevo susitarimą, garantuojantį tranzito mokesčius Ukrainai.
Kita vertus, amerikiečiai veidmainiauja, teigdami, kad pirkdami energijos išteklius Rusijoje, vokiečiai taip papildo "Putino biudžetą", tęsia žurnalistas.
"JAV pati yra antros pagal dydį Rusijos naftos importuotojos. 2019 metais jos už tai sumokėjo 13 mlrd. USD, o pirmąjį 2020 metų pusmetį padvigubino tiekimą. Taigi, būtų neteisinga nutraukti paskutinę giją, kuri vis dar sieja mus su Rusija, — perspėja Sommer'is. — Priešingai, ES turi užmegzti dialogą su Kremliumi, aptarti sudėtingus klausimus ir galimas perspektyvas. Tuo tarpu Vokietija galėtų inicijuoti tokį dialogą".
Žurnalistas taip pat kalbėjo apie būtinybę padidinti Vokietijos karines išlaidas iki 2 % BVP. Anot jo, tai, kad pandemijos metu dėl silpstančios ekonomikos šalis sugebėjo pasiekti 1,5 % anksčiau laiko, rodo šio reikalavimo "beprasmybę": "Juk ekonominio produktyvumo sumažėjimas negali būti reikšmingai naudingas ginkluotosioms pajėgoms."
Dabar NATO generalinis sekretorius reikalauja papildomo karinio biudžeto didinimo, ir tai yra "visiškas neapdairumas", įsitikinęs Sommer'is. Nėra prasmės kelti naujų tikslų aljanso valstybėms narėms, kurios negalės jų įvykdyti dėl didelės biudžeto naštos pandemijos metu.
Be to, prieš didindama išlaidas kariuomenei, organizacija turi pati atsakyti į keletą klausimų: "Kokių grėsmių bijo Rytų Europos gyventojai? Kokia yra tikroji grėsmė? Gal kibernetinių technologijų epochoje ruošiamės neteisingam karui? Ar mums tikrai reikia kasečių ir komponentų atsargų, kurios per ateinančius 10 metų kainuos 10 milijardų eurų? Argi diplomatinis nusiginklavimas nėra geriau nei ginklavimosi lenktynės — atsižvelgiant į būtinybę rengti Bundesvero kovą?"
Sommer'is taip pat kalbėjo apie investicinį susitarimą su Kinija. Pasak jo, Pekinas Briuseliui yra "partneris, konkurentas ir sisteminis priešininkas". Dangaus imperija nėra Vakarų dalis, jos represinė vidaus politika ir agresyvi užsienio politika kelia nerimą. Tačiau kartu su JAV ji yra svarbiausia ES prekybos partnerė.
Žinoma, šis susitarimas nėra tobulas, tačiau Pekinas padarė daug nuolaidų, kurios keliais mėnesiais anksčiau atrodė neįmanomos. Susitarimas suteikia galimybę patekti į svarbias Kinijos rinkas. Be to, dabar bendradarbiaujant Europos įmonėms nereikės kurti bendrų įmonių su kinais ir nemokamai teikti joms savo technologijas.
Ateityje susitarimas taip pat užtikrins didesnį skaidrumą vyriausybės subsidijų srityje.
Tuo tarpu JAV kaltinimai, kad ES pernelyg skuba sudaryti šį susitarimą, yra tipiškas Amerikos veidmainystės pavyzdys, pabrėžia Sommer'is. Iš tiesų, prieš metus pats Trampas pasirašė prekybos susitarimą su Kinija. Iki šiol Europos dokumente buvo suformuluotos tik bendros idėjos. Išsamią informaciją dar reikės derinti. Be to, anksčiau ar vėliau Baidenas atnaujins derybas su Pekinu, o tai leis Jungtinėms Valstijoms ir Europai vykdyti bendrą politiką ginant Vakarų vertybes ir interesus be raminimo politikos ir paverčiant Kiniją pirmaujančiu priešu, daro išvadą straipsnio autorius.
