Tyrimas atskleidė, kaip nuotolinis darbas paveikė darbuotojus Baltijos šalyse

Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Visose Baltijos šalyse dažniausiai minima produktyvumo kritimo priežastis buvo bendradarbiavimo su kolegomis nebuvimas

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Lietuvos gyventojai jaučia didžiausią neigiamą nuotolinio darbo įtaką tarp visų Baltijos šalių, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. 

Remiantis tyrimo duomenimis, nors nuotolinio darbo tendencijos Baltijos šalyse panašios, tačiau yra ir akivaizdžių skirtumų. Pastebėta, kad estai įžvelgia daugiau nuotolinio darbo pliusų ir susiduria su mažiau iššūkių nei darbuotojai Lietuvoje bei Latvijoje. 

"Estijos gyventojai rečiau nurodė asmeninio produktyvumo sumažėjimą bei dažniau akcentavo išaugusį pasitenkinimą darbu. Negana to, vos trečdalis apklaustųjų Estijoje nurodė dirbantys ilgesnes darbo valandas. Palyginimui, Lietuvoje ilgesnes valandas nurodė dirbantys net 44 proc. respondentų, Latvijoje ši darbuotojų dalis siekia 41 proc.", − skirtumus vardija "Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė.  

Tyrimas rodo, kad tie darbuotojai, kurie nurodė teigiamą nuotolinio darbo įtaką jų asmeninei gerovei, dažniausiai minėjo sumažėjusį su darbu susijusį streso lygį bei išaugusį patenkinimą. 

Евро, банкноты и монеты, архивное фото - Sputnik Lietuva
Paaiškėjo, koks bus poveikis smulkiajam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui po "Brexit"

Estijos darbuotojai taip pat dažniau minėjo teigiamus savijautos pokyčius, tuo tarpu Lietuvoje dirbantys asmenys dažniau nurodė neigiamą nuotolinio darbo įtaką – suprastėjusį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei išaugusį streso lygį. Tuo tarpu visose Baltijos šalyse dažniausiai minima produktyvumo kritimo priežastis buvo bendradarbiavimo su kolegomis nebuvimas.

"Visgi neigiamas nuotolinio darbo patirtis dažniau įvardijo tie darbuotojai, kuriems, uždarius mokyklas ir darželius, šalia darbinių atsakomybių reikėjo derinti ir mažų vaikų priežiūrą. Tad skirtingi karantino apribojimai Baltijos šalyse padiktavo ir skirtumus. Pavyzdžiui, Estijoje, kur mokyklos ir darželiai veikė, darbuotojai žymiai rečiau nurodė sunkumus derinant darbą bei vaikų ir namų priežiūrą", − pastebi "Swedbank" ekonomistė. 

Manoma, kad prie skirtingo nuotolinio darbo poveikio produktyvumui bei asmeninei gerovei prisidėjo nuotolinio darbo patirtis, įgyta dar iki pandemijos, bei skirtingi karantino apribojimai Baltijos šalyse. "Eurostat" duomenimis, Estijoje net penktadalis dirbančiųjų bent retkarčiais dirbdavo namuose dar iki pandemijos, tačiau Lietuvoje ir Latvijoje ši darbuotojų dalis siekė vos 5 proc. 

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą "Swedbank" užsakymu atliko tyrimų bendrovė "Snapshots". Tyrimo metu buvo apklausti 703 respondentai Lietuvoje, 700 respondentų Latvijoje ir 704 respondentai Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja 18 metų ir vyresnių dirbančių gyventojų nuomones ir vertinimus.

Naujienų srautas
0