VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Tačiau ES valdžios institucijos jais netiki, o tiekimo problemos paaiškinamos JK spaudimu vaistų gamintojams. Kodėl Europoje pasigirdo kalbos apie "skiepų karą", rašo RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.
Kolektyvinis imunitetas
"AstraZeneca "netikėtai paskelbė, kad paskiepys mažiau, nei žadėjo. Tačiau nauja tvarka yra nepriimtina ES. Jei bendrovė nepaaiškins, kiek dozių pritrūks, imsimės kraštutinių priemonių. "Pfizer" vakcinų gabenimas į JK bus sustabdytas", — sakė Šarlis Mišelis, Europos Vadovų Tarybos vadovas.
Briuselio ultimatumas buvo paskelbtas po to, kai Anglijos–Švedijos farmacijos gamintoja "AstraZeneca" pranešė apie vaisto gamybos problemas. Dėl didelės paklausos įmonė nesilaiko terminų. Žadėti 400 milijonų dozių į ES pateks per du mėnesius.
"Sunkumų kyla dėl pagrindinio komponento trūkumo", — paaiškino "AstraZeneca" generalinis direktorius Paskalis Sorio (Pascal Soriot).
Bet Briuselis tuo nepatikėjo. "Kodėl tada Didžioji Britanija viską gauna laiku?" — Mišelis kreipėsi į "AstraZeneca" vadovybę ir oficialų Londoną.
Italijos valdžia atvirai apkaltino Albioną vakcinacijos sutrikdymu ir grasino paduoti į teismą Anglijos–Švedijos gamintoją. Italijos užsienio reikalų ministras Luidžis Di Majas (Luigi Di Maio) padarė prielaidą, kad Londonas nesiunčia vakcinos eksportui dėl naujos COVID-19 padermės.
Įtarimų sukėlė ir tai, kad Saudo Arabijoje, JAE ir Katare skiepijimo kampanija prasidėjo vienu metu su Europa. Nors ES viena pirmųjų sudarė sutartį su "AstraZeneca" ir "Pfizer".
"Situacija išprovokavo "vakcinų karą", — pabrėžė Mišelis.
"Singapūras Europoje"
Britanijos valdžia kaltinimus neigė. Už vakcinaciją atsakingas ministras Nadhimas Zahavis (Nadhim Zahawi) pažadėjo išsiaiškinti. Jis išsiuntė inžinierių komandą į "Halix" gamyklą Nyderlanduose, kur gaminamas vaistas. Jei jie išspręs problemą, europiečiai laiku gaus reikiamą kiekį, pažadėjo ministras.
Londonas taip pat paneigė populiarią versiją, kad pristatymų vėlavimas susijęs su "Brexit". Pirmiausia tai įgarsino Emanuelis Makronas. Prancūzijos lyderis teigia, kad išstojus iš ES, Didžiosios Britanijos valdžia dirbtinai kaišioja pagalius į ratus Briuseliui. Taip Džonsono kabinetas parodo: Europa negali išsiversti be Didžiosios Britanijos.
"Kai ES kyla sunkumų, britai mėgsta sakyti — tai ne jų, o mūsų atsakomybė. Tačiau vakcinos tiekimas yra pernelyg rimta problema, kad būtų galima kam nors primesti kaltę. Europos reguliavimo institucija stebės "AstraZeneca" darbą ir išsiaiškins vėlavimo priežastis", — perspėjo Makronas.
Eliziejaus rūmų vadovas pripažino, kad visada priešinosi "Brexit". Jam taip pat nepatinka naujos britų idėjos apie bendradarbiavimą su ES ir JAV. Viena jų vos neišprovokavo naujo skandalo tarp Londono ir Paryžiaus.
Kalbama apie Džonsono iniciatyvą paversti Didžiąją Britaniją "naujuoju Singapūru Europoje". Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas nori palengvinti verslo aplinką Amerikos ir Europos įmonėms. Londonas taip pat yra pasirengęs sudaryti naujas prekybos sutartis su Vašingtonu ir Paryžiumi. Jei idėjos bus įgyvendintos, JAV ir ES bus pelningiau bendradarbiauti ne tiesiogiai, o per ūkanotąjį Albioną.
Makronas domėjosi, ar verta trauktis iš ES, jei Londonas dabar bando iš naujo pritraukti europiečius ir amerikiečius.
"Neįmanoma būti geriausiu sąjungininku tiek Europoje, tiek JAV. Tuo tarpu pasiskelbkite "naujuoju Singapūru". Negalima būti šiek tiek nėščia. Didžiosios Britanijos likimas dėl istorijos ir geografijos ypatumų beveik nesiskiria nuo mūsų", — sakė Prancūzijos vadovas. Taip pat nedera sakyti, kad sukūrus "naują Singapūrą Europoje" bus išspręsta tiekimo problema, padarė išvadą Makronas.
Žvilgsnis iš arčiau į "Sputnik V"
Amerikiečių "Pfizer" taip pat susidūrė su sunkumais. Bendrovė pažadėjo 100 milijonų dozių ES. Iki šiol Briuselis sulaukė tik pusės, o Europos pareigūnai laužo galvas, kaip juos paskirstyti tarp šalių. Be to, koronaviruso padėtis Europoje vis dar yra kone kritinė.
Tačiau iš pradžių "Pfizer" teigė, kad tiekti gali būti sunku. Tai susiję ne tik su transportu. Injekcija yra gyvybiškai svarbi Jungtinėse Valstijose, kur nuo COVID-19 mirčių skaičius artėja prie pusės milijono. Nuo vakcinacijos kampanijos pradžios šį vaistą gavo 30 milijonų amerikiečių. Gydytojai skambina pavojaus varpais: trims šimtams milijonų šalies gyventojų tai yra labai mažai.
Piktinasi ir europiečiai, kurie daug investavo į "Pfizer" vakcinų tyrimus ir plėtrą. Skundai yra tokie patys kaip ir "AstraZeneca": skiepytis reikia visiems vienodai, todėl nedera teikti pirmenybės jokiai valstybei.
Be "AstraZeneca" ir "Pfizer", netrukus gaus Europos sertifikatus amerikiečių "Johnson & Johnson", prancūzų "Sanofi-GSK" ir vokiečių "CureVac". Rusijos "Sputnik V" taip pat pateikė paraišką. ES valstybėms masinei vakcinacijai reikia 2,3 milijardo dozių. Bet Briuselis supranta, kad neįmanoma greitai gauti tokių apimčių. Iš to europiečiai daro išvadą, kad apie skiepijimo kampanijos sėkmę galima kalbėti tik metų pabaigoje.
Norėdamos paspartinti procesą, kai kurios ES šalys ieško Rusijos ir Kinijos pagamintų vakcinų. Pavyzdžiui, Prancūzija yra pasirengusi naudoti Rusijos "Sputnik V", jei medicinos bendruomenė patvirtins jos veiksmingumą.
Vokietijos vakcinų ir biomedicininių vaistų kūrimo institutas taip pat išreiškė susidomėjimą šiuo vaistu. Sąlygos yra vienodos — laikomasi ES kriterijų.
Istoriniai ginčai
"Kai tik JK ir ES išsprendė ginčus dėl "Brexit", atsirado naujų. Vakcinų karas yra konfrontacijos tęsinys. Pagrindinis Didžiosios Britanijos valdžios kritikas yra Paryžius. Makronas priešinosi ekonominėms ūkanotojo Albiono privilegijoms", — paaiškina Prancūzų politologas Žanas Viardo (Jean Viardot).
Nepaisant to, jis ragina nelaikyti abiejų šalių santykių įtemptais ar priešiškais.
"Prancūzija ir Didžioji Britanija istoriškai varžėsi nuo senų laikų. Dabar nėra ko ypatingai dalytis, — tęsia Viardo. — Makrono ir Džonsono negalima vadinti draugais, tačiau jie nėra ir priešai. Pandemija viską pakoregavo. Pirmoje vietoje yra valstybė, o ne ES kaip viena struktūra".
Didžiosios Britanijos tarptautinių santykių specialistė Sasha Matthews mano, kad Europoje įvykus pandemijai, principas yra "kiekvienas už save". Ji pabrėžia: sunkiausia koronaviruso padėtis JK, o Londonas dabar suinteresuotas greita vakcinacija.
"Nauja padermė atskyrė britus nuo išorinio pasaulio. Transportas sustabdytas, visi užsidarė namuose. Jei vakcinacijos kampanija sulėtės ir šalis nebus atidaryta, žmonės protestuos. Džonsono kabinetas tai supranta ir skubina gamintojus. Bet tai nereiškia, kad ministras pirmininkas yra tiekimo problemų priežastis", — sako ekspertė.
Daugelis ES šalių vis dar negali atleisti britams "Brexit" ir ieško kokių nors pretekstų kaltinti Londoną dėl savo bėdų, teigia Matthews. Tačiau vakcina nėra tas atvejis, ir Džonsonas, jos nuomone, vargu ar darys spaudimą farmacijos įmonėms.
