VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Mokslininkai iš Švedijos ir Indijos išsamiai aprašė mutacijų pobūdį, išskiriantį naują "britišką" SARS-CoV-2 koronaviruso padermę nuo Uhano versijos, taip pat nustatė, kaip šios mutacijos veikia viruso virulentiškumą, jo neutralizavimą antikūnais ir vakcinų veiksmingumą. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti "bioRxiv".
Naujas SARS-CoV-2 koronaviruso variantas, priskiriamas B.1.1.7 linijai, JK pirmą kartą buvo nustatytas 2020 metų gruodžio mėnesį. Apskritai "britų" padermėje yra 29 mutacijos, palyginti su pradine Uhano paderme. Tai rodo, kad ji mutuoja daug greičiau nei pastaroji: virusologai per mėnesį užfiksavo maždaug dvi mutacijas.
Be to, daugelis mutacijų, aptiktų naujos padermės smaigalyje, palengvina viruso prisijungimą prie ląstelių-šeimininkių receptorių. Todėl mokslininkai teigia, kad B.1.1.7 padermė bus pavojingesnė — ji pasižymės didesniu virulentiškumu ir, galbūt, galimybe išvengti sukurtų vakcinų veikimo.
Naujame tyrime autoriai nusprendė naudoti kompiuterines simuliacijas, norėdami numatyti, kaip įvairios "britų" padermės mutacijos paveiks infekcijos plitimo greitį ir sunkumą, taip pat paties viruso replikaciją ir patogenezę.
Norėdami paaiškinti neįprastai didelį mutacijų, atsirandančių tiek smaigaliniame S-baltyme, tiek N-galiniame domene, dažnumą, mokslininkai pateikia tris galimus paaiškinimus: 1) ilgalaikė paciento, kurio imuninė sistema nusilpusi, infekcija leido virusui greitai mutuoti; 2) adaptacinės mutacijos prasidėjo gyvūnų šeimininkuose, buvo perduodamos žmonėms zoonoziniu būdu ir tęsėsi žmogaus organizme; 3) selektyvi atranka, atsirandanti viruso struktūroje, veikiant antikūnų spaudimui.
Tyrėjai įvertino vandenilinių ryšių stiprumą tarp viruso stuburo ir ACE2 receptorių klasikinėms ir "britiškoms" padermėms. Viruso baltymų komplekso stabilumo analizė ilgą laiką buvo atlikta naudojant molekulinės dinamikos metodą.
Modeliavimo rezultatai parodė, kad vandenilinių ryšių stabilumas mutaciniame variante yra didesnis. Jo spygliuotas baltymas taip pat sukuria daugiau ryšių su ląstelių-šeimininkių receptoriumi, ir šie ryšiai palaikomi ilgesnį laiką. Apskaičiuotas B.1.1.7 padermės perdavimo greitis yra 70 procentų didesnis, o reprodukcijų skaičius — 0,4 didesnis nei įprasto varianto.
Tyrėjų teigimu, pavojus slypi ir tame, kad testavimo "auksinis standartas" — atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininė reakcija arba RT-PCR — gali neatpažinti naujos padermės virusinės RNR, o pakitęs smaigalio antigenas gali leisti išvengti neutralizacijos antikūnais ir sumažinti vakcinų veiksmingumą. Kita vertus, per daugybę mutacijų galima susilpninti patį virusą, kas greičiausiai sukels švelnesnę ligos eigą, teigia mokslininkai.
