VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Energetikos plėtros fondo direktorius Sergejus Pikinas interviu NSN paaiškino pranešimus apie JAV pozicijos pasikeitimą dėl Rusijos dujotiekio "Nord Stream-2" statybos.
"Naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas nori susidraugauti su Vokietija ir Europa, todėl retorika keičiasi — reikia šiek tiek atsipalaiduoti. Tuo labiau aišku, kad projektas vis tiek bus įgyvendintas — paprasčiausiai per labai sudėtingą konstrukciją, arba bus bandoma tai padaryti kažkaip švelniau. Matyt, jie bando parduoti šią minkštesnę versiją kaip indulgenciją", — sakė jis.
Ukrainos interesai derybose dėl "Nord Stream-2" iš tikrųjų mažai domina Vašingtoną, sakė ekspertas.
"Apskritai dujų praleidimas per Ukrainą labiau reikalingas europiečiams nei amerikiečiams. <...> O amerikiečiai, priešingai, kuo vargingesnė Ukraina, tuo lengviau jai daryti įtaką. Aš nesu įsitikinęs, kad jie yra labai suinteresuoti palaikyti tranzitą per Ukrainą. Politiškai galbūt jie apie tai kalba, bet iš tikrųjų juos labiau domina silpna Ukraina, kad galėtų tai paveikti savo kariniais ir politiniais svertais", — aiškino jis.
Anksčiau laikraštis "Handelsblatt", remdamasis Vašingtono administracijos šaltiniu, rašė, kad JAV pirmą kartą pranešė apie savo pasirengimą pradėti derybas dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2" nutraukimo. Tuo pat metu jie nori susitarti dėl galimybės laikinai nutraukti dujotiekį tuo atveju, jei būtų ribojamas Rusijos dujų tiekimas per Ukrainą. Be to, pasak laikraščio, Vašingtonas ragina pradėti naujas derybas dėl "mėlynojo kuro" tranzito per Ukrainą, siekiant pagerinti Kijevo sąlygas.
"Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.
Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka
