VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektrai į Lietuvą, pareiškė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Šiandien vykusiame uždarame NSGK posėdyje Kreivys pristatė elektros energijos srautų analizę, pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE). Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.
Perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" duomenys rodo, jog vien per šių metų sausio 1–18 d. baltarusiškos elektros energijos eksportas į Lietuvą sudarė 33 mln. kWh ir pateko į Lietuvą. Tai yra apie 17,5 proc. viso suprekiauto su Rusija kiekio per Latviją ir atitekėjusio iš Baltarusijos.
Taip pat pranešama, kad sausio 21 dieną Astravo atominei elektrinei atnaujinus darbą, baltarusiškos elektros energijos eksportas į Lietuvą išaugo dar labiau: sausio 21–31 d. jis sudarė 71 mln. kWh, arba 50 proc. viso per "Nord Pool Spot" (NPS) Latvijos prekybos elektra zonoje suprekiauto kiekio su Rusija, kuris atitekėjo iš Baltarusijos. Šis baltarusiškos kilmės elektros eksportas į Lietuvą NPS Latvijos prekybos elektra zonoje apskaitomas kaip "rusiškos" elektros eksportas į Baltijos šalis.
"Turime visiškai patikimus duomenis: kai Astravo elektrinė veikia, 50 proc. elektros energijos, kuria suprekiaujama Latvijos prekybos elektra zonoje ir kuri patenka į Lietuvos rinką, yra Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra. Tai reiškia, kad taikoma prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio į Lietuvos elektros energijos sistemą ir rinką patekti elektrai iš Baltarusijos. Tai pažeidžia ne tik Lietuvos Antiastravinio įstatymo reikalavimus, bet ir Latvijos bei Estijos politinius įsipareigojimus nepirkti baltarusiškos kilmės elektros energijos", — sakė posėdyje ministras.
Pasak jo, šių metų pradžioje AAE pradėjus veikti bandomuoju komerciniu režimu smarkiai išaugę elektros energijos srautai iš kontinentinės Rusijos bei Baltarusijos "kelia grėsmę Baltijos šalių elektros energetikos sistemų adekvatumui, įsipareigojimams plėsti elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Kontinentinės Europos tinklais projekto įgyvendinimui".
"Lietuva vartoja ir sumoka už šią baltarusišką elektros energiją. Tai reiškia, kad mes patys finansuojame nesaugios atominės elektrinės statybą. Mūsų galutinis tikslas — neįsileisti nesaugios elektros į Baltijos šalių rinką ir taip užkirsti kelią tolimesnėms Astravo statyboms, todėl artimiausiu metu ketiname pateikti priemonių planą, kaip užtikrinti Antiastravinio įstatymo įgyvendinimą", — sakė ministras.
Ginčas dėl Astravo AE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuva nesugebėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš Astravo AE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei Astravo AE pradės veikti, tačiau tuo tarpu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.
Sinchronizavimas su Europos elektros sistema
Šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti nuo BRELL ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją, per jau pastatytą jūrinę jungtį "LitPol Link" ir "Harmony Link". Pagal planą tai turėtų įvykti iki 2025 metų.
Lietuvos siekis pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo energijos žiedo procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus tiek išteklių, tiek finansiniu požiūriu, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.
Tuo tarpu Maskva mano, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
