VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Dėl valdžios institucijų vykdomos politikos Latvija negali tikėtis, kad bus atkreiptas dėmesys į jos prašymus išsaugoti Rusijos prekių tranzitą. Apie tai savo Telegram kanale rašė Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas.
Anot senatoriaus, Latvijos vadovybė sugeba tik destruktyviai veikti viską, kas susiję su Rusija. Tai, be kita ko, liudija didžiausio Latvijos kabelinės televizijos operatoriaus "Tet" sprendimas sustabdyti Rusijos televizijos kanalų retransliaciją ir rusakalbių žurnalistų persekiojimai.
"Šiomis sąlygomis Ryga negali tikėtis dėmesio savo prašymams dėl Rusijos prekių tranzito per Latviją išsaugojimo. Jie jau pradėjo pardavinėti bėgius ir geležinkelius laužui — dėl nepakankamo krovimo. Netrukus jie pradės pardavinėti uostus", — pasakė jis.
Anksčiau Latvijos susisiekimo ministerija kreipėsi į Rusijos susisiekimo ministeriją su prašymu padėti sustabdyti Rusijos tranzito mažėjimą. Ministerijos vadovas Talis Linkaitis išreiškė susidomėjimą "kiekviena krovinių tona, kuri gali vykti per Latviją ar į Latviją".
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ragino "atskirti politinę situaciją Baltarusijoje ir Rusijoje", taip pat istorinius ir politinius skirtumus su Maskva nuo "praktinių klausimų", išspręstinų Susisiekimo ministerijos lygmeniu.
Pastaruoju metu Rusija didina savo uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos šalių uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.
Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija siekia "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios rodo nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.
Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.
Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų klausimas taip pat kilo Baltarusijoje po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su situacija po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo. Maskva ir Minskas aktyviai derasi: tariasi dėl sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus. Dėl to Baltijos šalys gali netekti didelių pajamų.
