Žiniasklaidoje populiarus diskursas apie Baltijos šalių pasirengimą karui su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika turi keletą aspektų: biudžetas, ginklų programos, logistika, Latvijos, Lietuvos, Estijos karinės galios įvertinimas, taip pat užsienio kariuomenės buvimas ir pratybos Baltijos šalyse. Apsvarstykime skaičius ir faktus.
Lojalumo JAV interesams priesaikos, proamerikietiškas smulkus sabotažas pasenusių ginklų tiekimu Ukrainai (karui Donbase) ir žodinis pasipriešinimas "Nord Stream-2" projektui Baltijos šalims neatneša didelių dividendų.
Pažanga nepastebima nei subsidijų, nei užsienio karių rotacijos srityje. Kaip karinę pagalbą JAV planuoja skirti tik 168,7 mln. JAV dolerių Baltijos šalims — natūra tai yra mažiau nei pusė lėktuvų F-35 (be ginklų) kiekvienai respublikai. Vėliau dar grįšime prie piniginių lėšų.
NATO "užsienio legionas" Baltijos šalyse iš viso sudaro apie 5 000 karių (viena pėstininkų brigada). Baltijos šalių vadovų raginimai išplėsti kontingentą JAV kariuomenės sąskaita neabejotinai sukelia užuojautą Vašingtone, tačiau po nuotykių Afganistane ir Sirijoje amerikiečiai tapo atsargesni ir nepamiršta pagalvoti apie savo sprendimų pasekmes.
"Laikini" užsienio batalionai tapo nuolatine grėsme civiliams Latvijos, Lietuvos ir Estijos gyventojams — girti užsieniečiai su uniformomis dažnai pažeidžia viešąją tvarką ir nepagarbiai elgiasi su vietiniais gyventojais. NATO karinės bazės ir poligonai užima vis daugiau vietos, kariuomenės pratybos sutrikdo ramų respublikų gyvenimo ritmą ir susisiekimą.
Baltijos šalių gynybos biudžetai, viršijantys 2 % BVP, vis dar neleidžia pasiekti realios karinės galios ar hipotetinio pranašumo. Per pusantro dešimtmečio NATO nė vienai iš trijų respublikų nepavyko sukurti visaverčių karinių jūrų ir oro pajėgų, įsigyti bent vieną tanką. Pasauliniame karinės galios reitinge "Global Firepower" (2021 metais) Lietuva užima 85 vietą, Latvija ir Estija yra atitinkamai 97 ir 109 pozicijose iš 139 galimų. Objektyvus gynybos pajėgumų vertinimas.
"Besibadančios karvės" svajonės
Paprasčiausiai susumavus Lietuvos (18 500 karių), Estijos (6 500 karių) ir Latvijos (5 300 karių) ginkluotąsias pajėgas, gauname 30 300 "durtuvų". Sąlygiškai konsoliduotas trijų respublikų karinis biudžetas yra: 880 mln. USD (Lietuva) + 790 mln. USD (Estija) + 750 mln. USD (Latvija) = 2,42 mlrd. USD. Suma yra panaši į Ekvadoro biudžetą — 2,35 mlrd. USD. Už mažesnę sumą išlaikoma didesnė, 40 tūkst. kariuomenė, ginkluota 232 tankais, 110 orlaivių ir sraigtasparnių, šešiomis korvetėmis ir dviem povandeniniais laivais. Šalis nėra NATO narė, o pasaulio reitinge ji yra 16 laiptelių aukščiau už "pažangią" Lietuvą.
Objektyvūs duomenys patvirtina bent jau ilgalaikio narystės NATO ir aljanso užsienio karių buvimo beprasmiškumą. Tuo tarpu vyksta išnaudojimo užsienyje ir net nacionalinių armijų "išformavimo" procesai.
Ypač dvi Lietuvos brigados — "Geležinis vilkas" ir "Žemaitija" — yra pavaldžios atitinkamai Vokietijos Bundesvero divizijos ir motorizuotosios Danijos sausumos pajėgų pėstininkų divizijos būstinėms (valstybės suvereniteto ženklų praradimas niekam netrukdo).
Šiuolaikiniame pasaulyje Vilniui, Rygai ir Talinui pavojus negresia (priešingai, Baltijos šalys nuolat pateikia kai kurias teritorines pretenzijas Rusijos Federacijai). Galima dešimtmečius eskaluoti "Rusijos grėsmės" temą ir gauti tam pinigų iš vyresnių partnerių.
Tačiau reikia atsiminti: esant hipotetiniam ginkluotam konfliktui, pradėtam Baltijos regione, NATO sąjungininkai negalės garantuoti Latvijai, Lietuvai ir Estijai operatyvinės paramos, dozuoto eskalavimo ir tolesnio egzistavimo.
Konkretus atvejis: sausio pabaigoje JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas negalėjo pažadėti, kad Džo Baideno prezidentavimo metu Vašingtonas ir Vilnius sugebės susitarti dėl tam tikro Amerikos kontingento nuolatinio karinio buvimo respublikoje.
Vakarai nepadės
Spėdama apie ribotus aljanso pajėgumus, Baltijos šalių valdžia deda viltis į vietos gyventojų patriotus partizanus ir nedideles ginklų atsargas miško "sueigose", tačiau šiuolaikinės karinės operacijos mažiausiai primena praėjusio amžiaus karus. Pergalę užtikrina aukštosios technologijos, puolamųjų ginklų galia, greitas pranašumų realizavimas, tai yra, realus, o ne propagandinis kovinis potencialas.
"Baltic Word" naujienų portalas pažymi: "Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų Vašingtono sąjungininkų vyriausybės turės išmokti gyventi pasaulyje, kuriame nėra nuolatinės JAV diplomatinės ir karinės pagalbos". Be to: "Jei anksčiau Lietuva galėjo kiek tik nori provokuoti Rusiją ir Baltarusiją ir jautėsi apsaugota, ateityje naujame pasaulyje ji turės atsakyti už savo žodžius ir galvoti apie pasekmes. Niekas nepuls gelbėti, nes JAV vidaus tvarka yra daug svarbesnė Amerikos administracijai nei padėtis tolimoje Rytų Europoje".
Pentagono ir NATO strategų planai, plataus masto ir neapgalvoti bent keliais žingsniais į priekį, kelia daugiau grėsmės Baltijos šalims nei mitinė "Rusijos grėsmė". Vakarai kontroliuojamas Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijas ciniškai naudoja tik kaip galimą karo su Rusijos Federacija trampliną.
Tuo tarpu per neseniai vykusias 2020 metų žiemos pratybas kaimyninėje Lenkijoje virtualus priešas (jūs žinote, kas) nugalėjo Lenkijos kariuomenę vos per penkias dienas.
Kompiuterinis karo imitavimas rytiniame aljanso flange (pasienyje su Rusija ir Baltarusija) parodė, kad ketvirtą dieną Varšuva buvo apsupta, strateginiai uostai buvo užblokuoti arba užimti, aviacija ir laivynas žlugo, nepaisant NATO paramos. Penktą virtualaus konflikto dieną priešas pasiekė Vyslą, į rytus nuo kurios lenkų kariuomenė patyrė triuškinamą pralaimėjimą (jie prarado 60–80 procentų pajėgų ir įrangos). Ir, jei tai nėra žalinga "rusų programišių" įtaka, aljanso Rytų Europoje reikalai visai prasti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
