VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Švelninant karantino priemones galima skubėti tik vienoje srityje — mokyklos, bent pradinės klasės, turi grįžti prie kontaktinio mokymo, savo Facebook paskyroje rašo "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomisto manymu, tol, kol užsikrečiančių asmenų skaičius yra dešimt kartų didesnis, nei buvo pavasarį, raginti skubėti išlaisvinti kitas viruso plitimo riziką didinančias veiklas jis nedrįsta.
"Suprantu, kad ne visi gali patys apsikirpti taip gražiai kaip aš, bet geriau būti apšepusiam nei mirusiam. Taip pat puikiai suprantu, kad kai kurie smulkų prekybininkai ar paslaugų teikėjai jau metus gyvena gilioje krizėje. Tačiau yra alternatyvų be rizikų. Valstybė turi didelius finansinius išteklius, kuriais gali dar dosniau padėti tiems verslams kurie iš tiesų nukentėjo", — rašo Mačiulis.
Taip pat jis pastebėjo, kad kyla įtampa tarp smulkaus verslo, kuris negali veikti, ir didelių prekybos tinklų, kurie veikia pilnais pajėgumais ir net gauna papildomas pajamas dėl iš uždarytų parduotuvių ateinančių pirkėjų srauto.
"Čia tie verslai galėtų solidarizuotis ir, pavyzdžiui, įsteigti kažkokį smulkaus verslo paramos fondą, kurį valstybė paskirstytų pagal jau apibrėžtus kriterijus ir turimus instrumentus. Perteklinės mirtys nesuvaldytos, pinigų netrūksta, skuboti ir potencialiai rizikingi kompromisai nebūtini", — pareiškė ekonomistas.
Iš viso Lietuvoje per visą pandemijos laiką užregistruota per 184 tūkstančius COVID-19 atvejų, daugiau nei 133 tūkstančiai žmonių pasveiko, 2 885 mirė.
Karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos.
