Ministras Arvydas Anušauskas: "Šiandien lankiausi Lietuvos karo akademijoje. Atkurta 1782-1789 m. Karališko Vilniaus kadetų korpuso uniforma žymi istorijos gylius. Šiuolaikinė akademija yra kur kas įdomesnė savo studijomis ir galimybėmis". "Ir ne tik parašiutizmo kursas padeda išsiskirti", — pastebi ministras.
"Šimtas besimokančių pirmakursių gal ir nėra daug kitų šalių mastais, bet Lietuvoje tai svarbiausia karininkų rengimo vieta", — sako ministras.
Arvydas Anušauskas: "Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras turi išskirtinį istorinį pagrindą. Vis tik J.Lukša buvo pirmas laisvės kovotojas, kurį NATO valstybė apginklavo ir padėjo jam sugrįžti į Lietuvą tęsti kovą. Rukla. 2021 01 26".
Arvydas Anušauskas apgailestauja, kad vadovavimas Krašto apsaugos ministerijai koreguoja jo planus rašyti knygas.
Arvydas Anušauskas: "Žinoma gaila, kad planus parašyti knygą apie J.Lukšą pakoregavo nauji darbai, bet 100-metį mes vis tiek paminėsime".
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas inspektuodamas išbandė ir šarvuotą... pirštinę.
Inspektavimo įkvėptas krašto apsaugos ministras paskelbė, kad pradedamas rengti visuotinis valstybės gynimo planas, kuriame bus apibrėžta ne tik ginkluota gynyba, bet ir kitų institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo.
Ministro teigimu, parengiamieji darbai kol kas vyksta neviešu formatu, o artimiausiu metu numatoma paruošti plano koncepciją. "Kol kas nedetalizuosiu, nes svarstymas dar nebuvo atviras. Aš tik noriu pasakyti, kad darbas šita linkme vyksta", — žiniasklaidai sakė ministras.
Ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad tai vienas svarbiausių jo strateginių prioritetų. Tačiau ministras negalėjo atsakyti, ar, pagal 2018 metų politinių partijų susitarimą dėl gynybos, kitais metais bus įvesta visuotinė karo prievolė.
Ministras taip pat negalėjo atsakyti, ar privalomai turėtų būti šaukiami tik vaikinai, ar ir merginos. Žiniasklaidai ministras sakė, kad karininkų korpuse 12 proc. yra moterys, o tarp savanorių, kurie eina kaip šauktiniai, tas procentas yra nuolat didėjantis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepaminėjo, kad ne visi taip noriai veržiasi į savanorius. Dauguma vengia net privalomosios karo tarnybos.
Praėjusiais metais dėl koronaviruso pandemijos ir įvairių apribojimų gerokai sumažėjus vykstančiųjų per sieną srautams, sumažėjo ir pasieniečių sulaikytų ieškomų asmenų. 2020 m. VSAT pareigūnai iš viso sulaikė 1 775 dėl įvairių priežasčių ieškotus asmenis. Užpernai, 2019-aisiais, tokių sulaikytųjų buvo 2 439.
Iš visų 1 775 praėjusiais metais sustabdytų ieškomųjų net 1 439 vengė atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokiems asmenims tiek atvykus iš užsienio, tiek ir išvykstant iš Lietuvos pasieniečiai įteikė šaukimus atvykti į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyrius. Šauktinių laisvės kolkas nesuvaržė.
Kokia bus visuotinio valstybės gynimo plano koncepcija, kol kas žino tik ministras Arvydas Anušauskas. Ir kaip tas planas derės su planuojamu įsteigti nauju Nacionaliniu krizių valdymo centru, žino taip pat tik ministras Arvydas Anušauskas. Na, gal dar Valstybės gynimo taryba (VGT).
Bandymas valdyti koronaviruso pandemiją parodė, kad Lietuvoje egzistuojanti dviejų lygių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema — nacionalinė ir savivaldos — yra neefektyvi. Aukščiausio rango šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė šią sistemą reformuoti ir įsteigti naują Nacionalinį krizių valdymo centrą.
Valdžia metų metus kalbėjo apie būtinybę steigti Krizių valdymo centrą, kuris prognozuotų ekstremalias situacijas. Tačiau kai tokia krizė užklupo koronaviruso pavidalu — sumaištis. Ir vėl koncepcijų kūrimas.
"Dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena, būtent pandemijos laikotarpis, yra krizinė situacija, kuri nėra pakankamai gerai valdoma. Buvusios sudėties VGT pernai rugpjūtį priimtas įpareigojimas parengti naują koncepciją ir jos įgyvendinimo planą kol kas nėra įgyvendintas", — žiniasklaidai kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, Tarybos sekretorius Darius Kuliešius.
Reaguodama į Europos Sąjungą ištikusią pabėgėlių krizę, apie būtinybę steigti Krizių valdymo centrą kalbėjo ir buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Tada prezidentė įsivaizdavo, kad realiai veikiantis centras galėtų suvienyti specialistus iš Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijų, kitų institucijų.
Grybauskaitė tada teigė, kad toks centras turėtų užsiimti ne tik krizių prevencija, bet ir joms kilus koordinuoti valstybės veiksmus.
Toks centras Lietuvoje kadaise veikė. Prie Krašto apsaugos ministerijos. Centras buvo įsteigtas 2002 metais ir, kaip tuomet teigta, atitiko aukščiausius NATO standartus.
Požeminiame bunkeryje įsikūręs Krizių valdymo centras turėjo visos valstybės mastu prognozuoti ir valdyti ne tik galimas ekologines, pramonines ir finansines krizes, bet ir politines.
Panašu, kad anas Krizių valdymo centras žlugo daugiau kaip prieš dešimtmetį. Bet ne. Pasirodo, egzistuoja. Kiek kitu pavidalu — Vyriausybės kanceliarijoje yra sukurta Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė. Grupei vadovauja žvalgybininkas Dainius Kaunas.
Apie šios grupės egzistavimą žinoma nedaug. Ką ji veikia, žiniasklaidai pripažino negirdėję net Vyriausybės darbuotojai. Nėra aišku ir kada ji buvo įsteigta.
Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės sudėtis bei nuostatai, priimtas dar 2019 metų gruodžio viduryje.
Dar pernai pavasarį D. Kaunas žiniasklaidai teigė, kad grupė veikė dar anksčiau.
Pareigūnas žiniasklaidai aiškino, kad jo vadovaujama grupė stebi situaciją, susijusią su ekstremalios situacijos valdymu bei potencialiomis hibridinėmis grėsmėmis, ir teikia pasiūlymus premjerui, Vyriausybės kanceliarijai, pagelbėja kitoms institucijoms.
Dabartinės valdžios kalbos apie naują Krizių valdymo centrą panašios į svaičiojimus. Nes toks centras lyg ir egzistuoja. Kažkur popieriuose ar giliuose požeminiuose bunkeriuose. Gal to bunkerio popieriuose yra surašytas ir visuotinis valstybės gynimo planas.
Krašto apsaugos ministrui derėtų inspektuoti ir šį "krizių valdymo centrą". Pasidaryti asmenukę bunkerio fone. Kaip istorikui aprašyti krizių valdymo centrų kūrimo istorijas. Tai padėtų ministrui Arvydui Anušauskui kuriant ir naują visuotinį valstybės gynimo planą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
