Vokietija svarsto apie "Nord Stream-2" "išjungimo mechanizmą"

© AP Photo / Jens BuettnerТрубы для газопровода "Северный поток - 2"
Трубы для газопровода Северный поток - 2 - Sputnik Lietuva, 1920, 07.02.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Laikraštis rašo, kad Berlynas "nėra pasirengęs trauktis iš prieštaringai vertinamo projekto", nes net ir atėjus į valdžią JAV Džo Baidenui situacija nepasikeitė

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Vokietijos valdžia svarstė galimybę naudoti "išjungimo mechanizmą" eksploatuojant dujotiekį "Nord Stream-2", jei Rusija darys spaudimą Ukrainai. Apie tai pranešė "WirtschaftsWoche" leidinys, remdamasis šaltiniais, praneša RIA Novosti.

Pasak laikraščio, šis mechanizmas apima dujų tiekimo sustabdymą iš Vokietijos pusės. Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, tai "užkirstų kelią" Maskvai naudoti "Nord Stream-2" kaip įtakos svertą Kijeve.

Pioneering Spirit устанавливает трубопровод в шведских водах, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 06.02.2021
Vokiečių politikas: "Nord Stream 2" padėtį galima išspręsti per ES, Rusijos ir JAV derybas

Laikraštis rašo, kad Berlynas "nėra pasirengęs trauktis iš prieštaringai vertinamo projekto", nes net ir atėjus į valdžią JAV Džo Baidenui situacija nepasikeitė. "Tačiau dabar svarstoma idėja tiekti dujotiekį su išjungimo mechanizmu", — rašė laikraštis.

Anksčiau "Bloomberg" žurnalistas prognozavo, kad atėjus naujai vyriausybei Vokietija atsisakys "Nord Stream-2". Pažymima, kad po kurio laiko tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir JAV prezidento Džo Baideno vyks "nemalonus pokalbis" apie Rusiją ir dujotiekį. Jo nuomone, Merkel "laikosi" projekto tik siekdama išlaikyti taiką savo koalicijoje su socialdemokratais. "Nord Stream-2" taip pat leidžia jai "turėti kozirį" derybose su Amerikos lyderiu.

Anksčiau Angela Merkel sakė esanti pasirengusi pradėti derybas su Džo Baideno administracija dėl "Nord Stream-2" dujotiekio, tačiau mano, kad sankcijų įvedimas projektui yra "ne geriausias būdas" išspręsti problemą.

"Nord Stream-2" dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją palei Baltijos jūros dugną turėjo būti paleistas 2019 metų pabaigoje. Tačiau jo įgyvendinimą apsunkino visų pirma Jungtinių Valstijų sankcijų grėsmė, dėl kurios Europos įmonės pradėjo trauktis iš projekto.

Naujienų srautas
0