Prieš kurį laiką "Sputnik" jau rašė apie tai, kad Lietuva neobjektyviai žiūri į rusišką vakciną "Sputnik V". Tačiau vienas įvykis turėjo pakeisti šią poziciją. Labai autoritetingame moksliniame žurnalae "The Lancet" pasirodė publikacija, kuri patvirtina minėtos vakcinos saugumą ir efektyvumą.
Po jos faktiškai visas pasaulis pripažino, kad Rusijos produktas yra patikimas ir veiksmingas. Apie tai kalba net vakarietiška žiniasklaida, kurią sunku apkaltinti prorusiška pozicija. Pavyzdžiui, "ABC News" parašė, kad dėl to, jog "Sputnik V" vakcina pasirodė labai greitai, ji buvo kritikuojama, tačiau dabar britų mokslininkai pažymėjo: "Dar viena vakcina įsijungia į kovą su COVID-19".
"The Wall Street Journal" savo straipsnyje parašė, kad "Sputnik V" pripažinimas yra svarbi Vladimiro Putino pergalė globaliose vakcinų lenktynėse ir Rusijos mokslo ir medicinos patikimumo įrodymas.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Vokietijos sveikatos apsaugos ministras neatmetė galimybės, kad "Sputnik V" gamyba gali prasidėti šalies teritorijoje. Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad rusiškos vakcinos naudojimas ES yra ne politinis, o mokslinis klausimas — jeigu ji bus licencijuota, jokių problemų.
Atrodytų, po minėtų publikacijų ir pareiškimų net tokia didelė skeptikė kaip Lietuva turėtų sutikti, kad "Sputnik V" yra vakcina, kuria galima skiepyti žmones be rizikos. Tačiau Lietuva gyvena savo pasaulyje.
Šalies žiniasklaida pastebėjo publikaciją "Lancet" žurnale, sutiko, kad, remiantis joje pateiktais duomenimis, galima teigti, jog "Sputnik V" yra gera vakcina, tačiau tai juk rusiški duomenys. Atitinkamai kyla klausimas, ar jais galima pasitikėti, ar gražus rezultatas nėra paremtas klaidinga informacija?
Akivaizdu, kad tokios kalbos yra problemos ieškojimas tuščioje vietoje, panašus į norą surasti bent kažkokį pretekstą toliau abejoti "Sputnik V" patikimumu. Ir tuomet lieka viena paprasta išeitis — sprendimą turi priimti Europos vaistų agentūra.
Šiame kontekste Lietuvos vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis 2021 metų vasario 3 dieną valstybinėje LRT televizijoje pareiškė: "Sputnik" gamintojai į Europos vaistų agentūrą su prašymu registruoti vakciną tikrai nėra pasikreipę. Yra vykdomi tokie ikiregistraciniai žvalgomieji pokalbiai, kai yra mokslinio patarimo suteikimas. Ir todėl mes nesame gavę oficialių duomenų, kuriuos galėtume vertinti".
Tą pačią dieną Rusijos valstybinės televizijos "Rossija" žinių laidoje "Vesti" Rusijos tiesioginių investicijų fondo, kuris yra atsakingas už "Sputnik V" pardavimą tarptautinėje arenoje, generalinis direktorius Kirilas Dmitrijevas pareiškė: "Mes turime elektroninį talonėlį, kuris pabrėžia, kad mūsų paraiška gauta. Mes padavėme dokumentus į Europos vaistų agentūrą".
Tokiu būdu, sunku suprasti, ar Europos vaistų agentūroje prasidėjo pilnavertis "Sputnik V" pripažinimo procesas, ar vyksta kažkokie parengiamieji darbai (politiniai žaidimai). Kad ir kaip būtų, rusiškos vakcinos traukinys, atrodo, pajudėjo link Europos, ir anksčiau ar vėliau ES turės nuspręsti, priimti jį ar ne. Turint omenyje Vokietijos ir Prancūzijos poziciją, galima spėti, kad verdiktas dėl "Sputnik V" gali būti teigiamas.
Ką tokiu atveju sakys ir darys Lietuva, kol kas teigti sunku. Norisi tikėti, kad sveikas protas ir ekonominis pragmatiškumas, susijęs su "Sputnik V" kaina, pagaliau nugalės. Tačiau, sprendžiant iš dabartinės tendencijos, šis "Sputnikas" gali praskrieti kažkur šalia Lietuvos. Tiesa, rusiškos dujos nėra "laisvės molekulės", bet į ją patenka. Pažiūrėsime, ar pateks politiškai neteisinga rusiška vakcina.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
