Kai kuriuose miestų rajonuose siūloma uždrausti kietojo kuro naudojimą šildymui

© Sputnik / Владислав АдамовскийVilnius, archyvinė nuotrauka
Vilnius, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 10.02.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Pastarosiomis dienomis Lietuvos miestuose užfiksuotas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, susidarantis dėl pastatų šildymo kietuoju kuru

VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Vilniaus miesto administracija Aplinkos ministerijai siūlo apsvarstyti galimybę miestų senamiesčiuose ir kitose miestų zonose, kur sudarytos galimybės prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, uždrausti pastatus šildyti anglimi, praneša Vilniaus savivaldybė.

Kad toks sprendimas netaptų milžiniška našta gyventojams, siūloma numatyti ir finansines priemones, kurios leistų pakeisti seną, taršią šildymo įrangą nauja.

Pastarosiomis dienomis Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose užfiksuotas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, susidarantis dėl gyvenamųjų namų šildymo kietuoju kuru. 

"Vilniuje turime paradoksalią situaciją — centrinėje miesto dalyje gyvenantys ir besidarbuojantys vilniečiai kiekvieną žiemą paskęsta smoge, nes didelė dalis aplinkiniuose mikrorajonuose įsikūrusių individualių namų gyventojų iki šiol šildosi malkomis ar anglimi. Toks sprendimas — ne tik neekologiškas, bet ir labai kenksmingas aplinkinių sveikatai", — pabrėžia Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Savivaldybė tai pat svarsto Vilniaus miesto atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2021–2030 m. veiksmų plane numatyti galimybę teikti paramą namų ūkiams, įsidiegusiems atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas.

Загрязнение воздуха, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 05.02.2021
Kai kuriuose šalies miestuose užfiksuota padidėjusi oro tarša

Vilniaus mieste iš viso yra 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5 tūkst. šildomi centralizuotai, 14 tūkst. — dujomis. Kuo šildomi dar 12 tūkst. pastatų, tiksliai nežinoma, tačiau manoma, kad daugelis naudoja būtent kietąjį kurą. 

2019 metais buvo atlikta 1 000 tokių namų gyventojų apklausa. Apskaičiuota, kad 0,5 proc. apie 60 gyvenamųjų namų, kurių šildymo būdas neidentifikuotas, šildomi anglimi, 4,3 proc. (apie 500 būstų) šildymui naudoja anglį ir biomasę, o didžioji dauguma — 91,9 proc. tokių gyventojų — būstus šildo tik biomase. Skaičiuojama, kad malkomis ar medienos briketais iš viso šildosi beveik 11 tūkst. būstų.

Naujienų srautas
0