VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Elektros energija iš BelAE patenka į Lietuvos ir ES rinkas, nepaisant Baltijos šalių politinio susitarimo nepirkti elektros Baltarusijos AE pagamintos elektros, tvirtina Lietuvos energetikos ministerija.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, šių metų pradžioje, prasidėjus Baltarusijos atominės elektrinės komercinei eksploatacijai, fizinis Baltarusijoje pagamintos elektros srautas reikšmingai išaugo. Tuo pat metu daugiau nei tris kartus padidėjusi prekyba Latvijos-Rusijos pasienyje patvirtina, kad "nesaugioje" elektrinėje pagaminta elektra randa kelią į Lietuvos, o taip pat ir į ES rinką.
Pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, yra tiesioginė sąsaja tarp Baltarusijos sistemos balanso ir Latvijos rinkoje suprekiautos energijos iš Rusijos.
"Kitaip tariant, kai Baltarusijos sistema yra perteklinė ir šalis eksportuoja energiją, importas į Baltijos šalis iš trečiųjų šalių auga. Į ES rinką per Latvijos prekybos aikštelę patekusi elektra atiteka per Lietuvos–Baltarusijos jungtis. Visos trys Baltijos šalys turi sugrįžti prie bendros metodikos, adekvačiai reaguodamos į pasikeitusias aplinkybes ir faktinius perdavimo sistemos duomenis", — pareiškė jis.
Pasak "Litgrid" Sistemos valdymo departamento vadovo Giedriaus Radvilos, duomenys rodo, kad beveik visus praėjusius metus, iki atominės elektrinės darbo pradžios, vidutiniškai iš Baltarusijos ir kontinentinės Rusijos importuojamos elektros energijos kiekis siekė 180 MWh per valandą. Tuo tarpu sausį šis skaičius padidėjo 3,5 karto — iki 636 MWh.
Per tą patį laikotarpį prekybai išduodamų pralaidumų panaudojimas padidėjo keturis kartus nuo 20 proc. iki beveik 80 procentų.
"Taikant prielaidą, kad ši tendencija tęsis ateityje, elektros importas į Baltijos šalis iš kontinentinės Rusijos gali pasiekti 7,1 TWh, t. y. keturis 4 kartus daugiau, nei praėjusiais metais. Kaip rodo sausio mėnesio srautų informacija, didelė šios energijos dalis pateks per Lietuvos–Baltarusijos jungtis iš perteklinės Baltarusijos energetikos sistemos, kurioje veiks Baltarusijos AE", — mano Radvila.
Pasak R. Pociaus, matant faktinę situaciją, svarbus bendras vardiklis – bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodika. Kol kas ji nėra patvirtinta, tačiau turint faktinius duomenis, derybos su partneriais Baltijos šalyse bus tęsiamos. Lietuvos pusė tikisi, kad tai užkirs kelią Baltarusijoje pagamintai elektrai patekti į ES elektros vidaus rinką.
"Siūlome partneriams pralaidumus nustatyti taip, kad Lietuvos-Baltarusijos jungčių infrastruktūra nebūtų vertinama prekybos su Rusija apimčių didinimui ir veiksmingai ribotų elektros energijos patekimą iš Baltarusijos per jungtis. Taip pat būtina parengti patikimą elektros kilmės garantijų sistemą, kuri kartu su trišale metodika veiktų kaip visas paketas, siekiant efektyviai užkirsti kelią Baltarusijoje pagamintai elektrai patekti į ES elektros vidaus rinką", — sakė VERT pirmininkas.
Ginčas dėl Astravo AE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuva nesugebėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš Astravo AE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei Astravo AE pradės veikti, tačiau tuo tarpu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.
