VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Atsižvelgiant į tai, iš pažiūros įprastas Europos diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (ne pats svarbiausias ir ne pats populiariausias ES pareigūnas) vizitas į Rusiją virto skandalų virtine. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Pavelas Danilinas.
Praėjusią savaitę Maskvoje viešėjęs Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis sugrįžęs paskelbė daugybę griežtų pareiškimų. Jis pažadėjo inicijuoti naujas sankcijas Rusijai ir šį klausimą jis iškels jau vasario 22 dieną vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje. Kalbėdamas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Borelis teigė, kad Rusija "nepateisino lūkesčių" ir "netapo šiuolaikine demokratija". Pagrindinė Europos biurokrato nepasitenkinimo priežastis, kaip paaiškėjo iš įžeidžiamų pastabų, yra ta, kad jam nebuvo leista susitikti su Aleksejumi Navalnu, nuteistu už sukčiavimą, o pastarasis nebuvo paleistas, kaip norėjo senasis ispanas.
Į šiuos pareiškimus Kremlius reagavo nedelsdamas ir gana griežtai.
"Remiantis mūsų turima informacija, derybos Maskvoje buvo daug prasmingesnės nei tik viena paminėta tema", — komentuodamas Borelio pareiškimus sakė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kodėl Borelio pareiškimai tokie nedraugiški, suprantama. Jo vizitą teisėtai galima pavadinti nesėkmingu ir net pražūtingu. Bandymas paerzinti Maskvą, pasinaudojant situacija su Navalnu, nepavyko. Rusijos vadovybė nebandė prisitaikyti prie Europos pareigūno ir neapsimetė, kad Rusijos ir ES santykiuose nėra problemų. Viskas buvo be galo atvira: Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Europos diplomatijos atstovui asmeniškai pasakė, kad ES yra nepatikima partnerė. Kaip atsakymas į tai pasipylė ritualiniai pareiškimai, kad ES "palaikys Navalno komandą", ir kiti panašūs "oro virpinimai".
Grįžęs Borelis buvo nešvelniai sutiktas iš visų pusių. Viena vertus, radikalai, surengę kliūtį Europos biurokratijos vadovui Europos Parlamente, buvo juo nepatenkinti. Radikalams atrodė, kad ES atstovas atliko kilimėlio vaidmenį Maskvos lokiui letenas pasidėti. Kita vertus, rimti Europos politikai, pavargę nuo konfrontacinės retorikos su Rusija, taip pat buvo juo nepatenkinti. Čia kaip pavyzdžius turėtume pateikti neabejotinus Gerhardo Šrioderio, Franko-Valterio Šteinmajerio ir Heiko Maso teiginius. Visi jie pareiškė, kad keistas noras supykdyti Maskvą gali sukelti geopolitinę katastrofą.
Politika, kaip žinote, yra ekonomikos tęsinys. Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti Borelio vizitą į Maskvą. Kaip ir Navalno atveju, Europos pareigūno vizitas yra tarptautinio konflikto dėl "Nord Stream-2" tęsinio esmė.
Trumpai priminsiu: "Nord Stream-2" yra 1 234 kilometrų ilgio tiesiamas dujotiekis nuo Rusijos iki Vokietijos per Baltijos jūrą (2 468 kilometrai dviem linijomis). Tai dujotiekio "Nord Stream" pratęsimas. Dujotiekis eina per išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis iš penkių šalių: Vokietijos, Danijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos. Rusijos ruožo dujotiekio ilgis yra 118 kilometrų, Suomijos — 374, Švedijos — 510, Danijos — 147, o Vokietijos — 85 kilometrai.
Projektui ne kartą bandė kaišioti pagalius į ratus, tačiau dabar jis akivaizdžiai perėjo į paskutinį įgyvendinimo etapą. Ir tai labai nepatiko užatlantei. Taip labai, kad 2019 metų gruodžio mėnesį JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas paskelbė 2020 metų karinio biudžeto projektą, kuriame numatytos sankcijos Rusijos energetikai. Būtent "Nord Stream-2" tapo pagrindiniu taikiniu. Sankcijos taikomos ir užsienio laivams, klojantiems dujotiekio atšaką.
Jungtinių Valstijų pozicija Europoje nelabai palaikoma. Ypač Rusijos dujomis susidomėjusi Vokietija. Jau 2020 metų sausio 11 dieną, iškart po Amerikos sankcijų įvedimo, bendrojoje spaudos konferencijoje Maskvoje po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad "Berlynas atmeta sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir laiko projektą "komerciniu" ir "teisingu", taip pat nurodė, kad "jį būtina užbaigti".
Vokiečiai puikiai žino, kad amerikiečių spaudimas ir jų reikalavimas prisijungti prie antirusiškų sankcijų prieš "Nord Stream-2" yra tik dalis konkurencijos, kurią jie vykdo neekonominėmis priemonėmis. JAV mielai išstumtų Rusijos dujas iš Europos rinkos ir tiektų savo suskystintas gamtines dujas. Niekas neslepia, kad tai bus brangiau, tačiau, pasak šios paprastos idėjos autorių, Europa bus apsaugota nuo Kremliaus "dujų šantažo". Tuo tarpu amerikiečiai veiks kaip "demokratinių vertybių gynėjai" ir pačioje Rusijoje. Vis dėlto visiškai neaišku, apie kokį šantažą kalba JAV, nes "Gazprom" vykdo savo įsipareigojimus savo Vakarų partneriams taip, kad nėra prie ko prikibti: viskas laiku, laikantis visų nuostatų, rinkos ekonomikos įstatymų ir taisyklių.
Per pastaruosius metus Vokietijos pozicija reikšmingai nepasikeitė, nepaisant daugybės užjūrio "partnerių" pastangų daryti spaudimą Berlynui. Aukščiausi Vokietijos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad šis bendras dujų projektas yra ekonomiškas ir Europa neketina jo painioti su politika. Bet nuo rudens atakos prieš Rusiją tapo daug smarkesnės. Be grasinimų sankcijomis, buvo pasitelkta sunkioji artilerija, o viena iš šio nepaskelbto karo sprogmenų buvo Navalno byla. O dar vienas sprogmuo — Borelio vizitas į Maskvą.
Šis vizitas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į JAV pastangas apriboti Rusijos galimybes ir sukurti kliūtis jos plėtrai. Europoje yra nemaža dalis politikų, kurie veikia kaip Amerikos interesų lobistai. Tarp jų yra pasirengusių palaužti Rusiją, žūtbūt priversti ją nuolaidžiauti. Istorija su Aleksejumi Navalnu šiam Europos biurokratų sparnui atrodė patogus pasiteisinimas daryti spaudimą.
Atsakymas į tokį įžūlų ir atvirą bandymą buvo pateiktas akimirksniu ir nedviprasmiškai. Viskas, kas susiję su Navalnu, yra tik Rusijos reikalas, ir Maskva spaudimą šiuo atžvilgiu laiko nepriimtinu. Ir apskritai — ką bendro su tuo turi dujotiekio sutartys? Beje, jūsų diplomatai ėmė sau per daug leisti, pone Boreli. Ar per savo vizitą norėtumėte sužinoti, kad trys užsienio atstovai iš Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos buvo paskelbti persona non grata? Taigi, ar toliau žaisime žaidimus, ar kalbėsime rimtai? Europos pareigūnas nebuvo pasirengęs rimtam pokalbiui.
Nepaisant to, Borelio vizitas patvirtino posakio "šuo loja, karavanas eina" pagrįstumą. Neseniai paaiškėjo dujotiekio Danijos ruožo užbaigimo data. Atitinkama informacija yra pranešime jūreiviams, paskelbtame Danijos jūrų administracijos interneto svetainėje. Danijos vandenyse sausio mėnesį prasidėję "Nord Stream-2" dujotiekio statybos darbai turėtų baigtis šių metų balandį.
O Bundestage Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas kai kuriems ypač uoliems deputatams paaiškino, kad apie Rusiją galite pasakoti bjaurių dalykų, kiek norite, tačiau geostrategiškai atsisakius tiesti dujotiekį, tai būtų katastrofa, kuria pasinaudos Vokietijos konkurentai.
"Yra šalių, kurios reikalauja sustabdyti statybas, o pačios didina naftos importą iš Rusijos", — pabrėžė jis.
Vokietijos vicekancleris Olafas Šolcas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad projektas bus įgyvendintas.
Taigi, Borelio vizitas nesukėlė naujos rusofobijos bangos Europos Sąjungoje. Tačiau nevalia neatsipalaiduoti — tai buvo tik žvalgyba. Jie bandys apkaltinti Maskvą visomis nuodėmėmis jau vasario 22 dieną vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, o kovo mėnesį patvirtins viršūnių susitikime pasiektus susitarimus. Ir tik nuosekli bei griežta Kremliaus pozicija leis Rusijos "partneriams" iš Vakarų rimtai atsižvelgti į labai realią grėsmę, apie kurią juos perspėja daugelis Vokietijos politikų: tolesnis Rytų ir Vakarų santykių degradavimas gali pakeisti geopolitinį kraštovaizdį ir atsirūgti visai Europai.
Problema ta, kad ekonomikos ir geografijos niekas negali panaikinti, net pareigūnai iš Briuselio. Rusija ir Europa visada bus kaimynės, todėl ekonominių kontaktų negalima tiesiog nutraukti — taip nebuvo net per stipriausią kaimynų priešpriešą šaltojo karo laikais. Politika daro įtaką ekonominiams ryšiams, tačiau infantili politika pagal principą "iš pykčio močiutei nušalsiu ausis" paprastai nebūdinga rimtoms valstybėms ir politikams. Kalbant apie norą palenkti Rusiją paslaptingos istorijos su Navalnu pagrindu, taip pigiai palenkti Rusiją, kaip parodė Maskva, nepavyks.
