VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pateikė pasiūlymus, kaip pagerinti mokesčių sistemą. Apie tai pranešė prezidento spaudos tarnyba.
Tai apima paskatų kūrimą siekiant sumažinti nedarbą ir darbo užmokesčio augimą pokriziniu laikotarpiu, daugelį metų egzistuojančių nesąžiningų mokesčių lengvatų, susijusių su skirtingais darbo ir kitų pajamų pajamų mokesčio tarifais, mažinimą ir mokesčių sistemos stabilumo gerinimą.
Preliminariais statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, paskutinį ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė mažiausiai iš ataskaitas teikiančių euro zonos šalių (1,3 proc., palyginti su 5,1 proc. euro zonoje). Tačiau šalies nedarbo lygis ypač išaugo: nuo vasario 1 dienos nedarbas buvo registruotas 16,4 proc., o paskutinį metų ketvirtį — 9.
Vertinant darbuotojų atlyginimus Lietuvoje, dabar matomos dvi problemos, pažymi Nausėdos spaudos tarnyba. Pirma, nors bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje jau pasiekė 80 proc., išsivysčiusių šalių (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO) vertinant pagal perkamąją galią, darbo užmokestis respublikoje siekia tik 60 proc. Tai rodo struktūrinį pajamų atotrūkį keleriems metams.
Antra, atsižvelgiant į respublikos Finansų ministerijos ekonomistų prognozes, vidutiniu laikotarpiu darbo užmokestis augs dvigubai lėčiau nei per pastaruosius penkerius metus, o tai sulėtins pajamų požiūrį į darbo užmokesčio standartą išsivysčiusiose EBPO šalyse.
"Proaktyvūs mokesčių politikos sprendimai leistų sparčiau sumažinti nedarbo lygį ir siekti tokios atlyginimų augimo spartos, kuri nepertraukiamai artintų Lietuvos darbuotojų atlyginimų lygį link Vakarų šalių standarto", — sakė Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, mokesčių lengvatos yra ypač aktualios trumpuoju laikotarpiu.
Pasiūlyme iš dalies pakeisti pelno mokesčio įstatymą numatyta, kad tos įmonės, kurių darbo užmokesčio išlaidos per praėjusį laikotarpį padidėjo mažiausiai aštuoniais procentais per metus, galėtų daugiau nei vieną kartą atskaityti darbo užmokesčio išlaidas, kaip tai atsitinka dabar, tačiau tris kartus apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį.
Tai sumažins pajamų mokestį įmonėms, kurios greičiau pakelia atlyginimus arba samdo daugiau darbuotojų.
Tikimasi, kad ši paskata nebus taikoma didelėms pajamoms, kurios nebemoka socialinio draudimo įmokų. Taip pat yra rizikos valdymo garantijos ir penkerių metų paskata.
Kita prezidento idėja, kurią iškėlė ekspertų diskusija, yra suderinti mokesčių tarifus, taikomus gyventojų pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendams ir didelėms apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, taikant juos tik daliai pajamų, viršijančių 35 tūkst. grynųjų pajamų. Tai sumažintų mokestinį nesąžiningumą, kai pajamų mokesčio tarifai priklauso ne nuo pajamų dydžio, o nuo veiklos rūšies.
"Lietuva jau pribrendo vieną kartą ir visiems laikams eliminuoti neteisingumą mokesčių sistemoje, kuris kyla iš siauroms asmenų grupėms naudingų neproporcingo dydžio mokestinių išlygų ir lengvatų", — teigė jis.
Trečioji prezidento iniciatyva yra atsisakyti esamos oficialios nuostatos, leidžiančios skubiai didinti mokesčius kartu su biudžeto priėmimu, nesilaikant šešių mėnesių termino mokesčių pakeitimams koreguoti. Mokestinė našta gali būti mažinama kartu su biudžeto peržiūrėjimu.
