VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Net 40,5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, rodo Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa.
Remiantis apklausos duomenimis, 79,9 proc. emigravusių lietuvių yra patenkinti gyvenimo kokybe užsienyje. 38,1 proc. nurodė, kad yra labai patenkinti, o nepatenkintų dalis tesudaro vos 3,1 proc.
Savo darbą užsienyje palankiai vertina 73,7 proc. lietuvių, nepalankiai — 6,8 proc.
90 proc. lietuvių integraciją svečioje šalyje vertina teigiamai. Tuo tarpu gerai užsienyje nesijaučia 10 proc. respondentų, iš kurių 6,2 proc. teigė, kad prisitaikyti sekasi sunkiai ir lėtai, o 3,8 proc. nurodė besijaučiantys visiškai svetimi.
Pagrindine išvykimo priežastimi dažniausiai įvardinama geresnių finansinių galimybių paieška (57,2 proc.). 10,2 proc. respondentų nurodė, kad išvyko dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, 7,5 proc. — siekia užsidirbti konkrečiam tikslui (būsto įnašui, automobiliui, vestuvėms), 7 proc. — norėjo pamatyti pasaulį ir patirti nuotykių, 5,4 proc. — ieškojo perspektyvesnių karjeros galimybių.
Vis dėlto 40,5 proc. apklausos dalyvių pareiškė norintys grįžti į Lietuvą. 28,1 proc. teigė dažnai apie tai pagalvojantys, o 12,4 proc. — labai norintys sugrįžti. 21,6 proc. negalėjo pasakyti, ar nori sugrįžti, o 37,9 proc. nurodė apie sugrįžimą negalvojantys.
Kas dažniau galvoja apie sugrįžimą
Detali respondentų analizė parodė, kad ateityje grįžti į Lietuvą labiau nori vyrai nei moterys, dažniau — vyresnės amžiaus grupės (nuo 55 metų) asmenys. Dažnas sugrįžti norintis lietuvis neturi vaikų bei gyvena užsienyje iki dvejų metų.
Didelė dalis sugrįžti norinčių emigrantų yra samdomi darbuotojai ar bedarbiai Danijoje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje.
Paprašius įvardinti priežastis, dėl kurių sugrįžti nenorima, dažniausiai buvo minimos prastos sąlygos Lietuvoje (23,6 proc.). Antroje pozicijoje — užsienyje sukurta šeima, vaikų gerovė (19,5 proc.). Trečioje — maži atlyginimai Lietuvoje ir prastos karjeros galimybės (17,1 proc.).
Paklausus, kas paskatintų sugrįžti, dažniausiai nurodyta motyvacija — geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. — galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. — kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.
2020 metų gruodžio 4–13 dienomis atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavo 1 016 užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pagrindinius motyvuojančius veiksnius sugrįžti į Lietuvą.
Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1 176 mažiau nei lapkričio mėnesį.
Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.
Demografinė krizė Lietuvoje tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą nerimą ekspertams, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją sugebės įveikti tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.
Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta greičiausiai senstančia visuomene Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir mažas gimstamumas.
