VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Draudikai atkreipia dėmesį, kad pramogos gryname ore su rogutėmis gali atnešti ne tik malonius įspūdžius, bet ir sveikatos sutrikimus, praneša draudimo bendrovė "Gjensidige".
Bendrovės duomenimis, tiek vaikai, tiek suaugusieji dažniausiai kenčia nuo įvairių kūno vietų sumušimų, nušalimų, galūnių išnirimų ir net kaulų skilimų bei lūžių.
"Trečdalį visų nelaimingų atsitikimų žiemą sudaro įvykiai, kurie nutinka aktyviai leidžiant laiką gamtoje. Šią žiemą žmonės gana dažnai nepamatuoja savo jėgų ir į šaltojo metų laiko pramogas neria stačia galva. Statistika rodo, kad leidžiantis nuo kalniukų slidėmis, rogutėmis ar čiuožinėjant pačiūžomis itin dažni stiprūs sumušimai bei viršutinių ir apatinių galūnių išnirimai. Neišvengiama ir skaudesnių pasekmių — kaulų lūžių", — kalba draudimo bendrovės "Gjensidige" Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.
Asmens žalų ekspertė atkreipia dėmesį, kad šiemet šalies gyventojai nevengia rinktis laisvalaikio gryname ore ir judrių užsiėmimų — įvairių žaidimų, pasivaikščiojimų ar aktyvių pramogų ant kalniuko.
"Šiems užsiėmimams žmonės turėtų parinkti saugią vietą — toli nuo važiuojamosios kelio dalies, be medžių nusileidimo kelyje, be staigių posūkių ar rizikingų reljefo linkių. Taip pat būtina naudoti aktyviam žiemos sportui reikalingas apsaugas. Svarbiausia, apsaugoti galvą, riešus, alkūnes ir kelius", — pataria draudikė.
Jos teigimu, krentant instinktyviai bandoma smūgį sušvelninti rankomis, todėl jos nukenčia dažniausiai. Pasak Taraitienės, dažniausiai nelaimės įvyksta kalnelio apačioje susidūrus su kitais žmonėmis, todėl itin svarbu nusileidus žemyn ne delsti, o greit pasišalinti iš trasos ir nekliudyti kitiems.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės kartais renkasi ir gyvybei pavojingas pramogas, kurios gali baigtis pačiomis skaudžiausiomis pasekmėmis.
"Noriu įspėti, kad važiuoti gumine padanga arba rogėmis prisirišus prie transporto priemonės arba čiuožinėti ant ežerų ar kitų vandens telkinių yra itin rizikinga. Būtina žinoti, kad taip nutrūktgalviškai pramogaudami žmonės rizikuoja gyvybe", — sako draudimo bendrovės atstovė.
Taraitienės teigimu, pramogaudami žmonės paprastai nejaučia, kada šaltas oras ima daryti žalą jų sveikatai. "Suaugusieji rečiau, tačiau vaikai gerokai dažniau apšąla skruostus, nosį, rankų ir kojų pirštus ar net visą veidą. Dažnai termometro stulpelio temperatūrą tėvai žino, tačiau vaikų savijautai lauke yra kur kas svarbesnė meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra. Būtent ja reikėtų vadovautis pramogaujant", — teigia draudikė.
Kad taip nenutiktų, Taraitienė pataria ilgesnį laiką būnant šaltame ore patikrinti vaiko odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva nepasikeičia į pradinę per kelias sekundes, būtina skubiai grįžti į šildomą patalpą.
