Užgavėnės: pagrindinės tradicijos ir papročiai. Ką galima ir ko negalima daryti

© Sputnik / Владислав АдамовскийUžgavėnės Vilniuje
Užgavėnės Vilniuje - Sputnik Lietuva, 1920, 15.02.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Kiekvienais metais šventės data keičiasi priklausomai nuo to, kurią dieną bus švenčiamos Velykos. Šiemet Užgavėnės Lietuvoje bus švenčiamos vasario 16 dieną
Užgavėnės yra sena šventė, žinoma visose Europos šalyse, kuri švenčiama likus 46 dienoms iki Velykų. Jos paskirtis — išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Užgavėnių data kiekvienais metais keičiasi priklausomai nuo kilnojamos Velykų šventės dienos.
2021 metais Užgavėnės Lietuvoje bus švenčiamos vasario 16 dieną.
Užgavėnių šventė Lietuvoje yra žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Tradiciškai šventės metu į gatves išeina persirengėliai. Persirengėliai vaizduoja tiek žmones, tiek mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Ypač populiarūs personažai "čigonai", "velniai", "raganos", "giltinės", "ožiai".
Persirengėliai Vilniaus gatvėse
Pagrindiniai šventės veikėjai nuo senų laikų yra Morė — žiemos pabaigos simbolis, riebus Lašininis — žiemos įsikūnijimas, tinginystės, apsileidimo, persivalgymo simbolis, ir plonas Kanapinis — pavasario įsikūnijimas, darbštumo, pasninko simbolis.
Užgavėnių metu būtinai vyksta Kanapinio ir Lašininio žūtbūtinė kova, kurioje Kanapinis visuomet nugali Lašininį ir taip paskelbia atėjusį pavasarį, Gavėnią, darbų pradžią ir tinginystės pabaigą.
Žiemos simbolis Morė — didelė moters iškamša, būtinai sudeginama šventės pabaigoje tam, kad vėliau atgimtų, o kartu su ja atsikratoma ir susikaupusio blogio, žiemos speigų, manoma, kad greičiau sužaliuos augmenija. Be to, sakoma, jog kartu su More sudega ir žmonių ydos, nuodėmės.
Morė Vilniuje
Senovėje svarbiausias Užgavėnių patiekalas buvo mėsa arba šiupinys — riebus kruopų, mėsos ir bulvių mišinys. Blynai labiausiai su Užgavėnėmis siejamu patiekalu tapo pakankamai neseniai. Užgavėnių dieną reikia daug, riebiai ir sočiai valgyti, nes tikima, jog, jei per Užgavėnes sočiai prisivalgysi, tai sotus būsi visus metus.
Užgavėnių šventė Vilniuje
Nuo senų laikų lietuviai Užgavėnių metu daug dainavo, triukšmavo, linksminosi. Buvo tikima, kad triukšmas pažadins iš miego šalčio apgaubtą žemę — ir tada žiema užleis vietą pavasariui.
Egzistuoja prietaras, kad tas, kuris nešvęs Užgavėnių, "nesiilsės ištisus metus, o jo darbai nebus užbaigti".
Nepaisant to, kad Užgavėnių ištakos pagoniškos, ši šventė glaudžiai susieta su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų — Kristaus prisikėlimo. Per Gavėnią skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, laikytis rimties iki Kristaus prisikėlimo šventės.

Rusiškos Užgavėnės ir Blynų savaitė

Užgavėnės yra pagoniška šventė. Iš pradžių jos šventimas Rusijoje, anot kai kurių versijų, buvo susijęs su Saulės dievo Jarilos pašlovinimu, anot kitų versijų — "galvijų dievo" Veleso.
© AFP 2022 / MLADEN ANTONOVПразднование Масленицы, архивное фото
Празднование Масленицы, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 21.05.2021
Празднование Масленицы, архивное фото
Užgavėnės Rusijoje
Senovėje ši diena buvo viena iš tų, kurios padeda suvokti laiko eigą — metų laikų kaita apaugo daugybe ženklų ir ritualų. Užgavėnės buvo vienos iš jų — žmonės palydėdavo pasitraukančią žiemą ir sveikindavo pavasarį, tikėdamiesi greitos šilumos. Šventė visada buvo lydima ugnies — degantys laužai, ratai ir iškamšos buvo pagrindiniai Užgavėnių atributai ir Rusijoje karaliavusio saulės kulto aidai.
Po krikščionybės priėmimo Bažnyčia pašventino šią pagonišką šventę ir suteikė jai naują prasmę. Skirtingai nei Lietuvoje, Rusijoje Užgavėnės švenčiamos ne vieną dieną, o ištisą savaitę — Blynų savaitę. Blynų savaitė — tai paskutinis pasiruošimo Gavėniai etapas. Krikščioniškoje tradicijoje per blynų savaitę tikintieji turėtų priartėti prie visų įžeidimų atleidimo ir susitaikymo su artimaisiais, sakoma Bažnyčios tradicijoje.
© Pixabay / Nadya_GrunauПразднование Масленицы, архивное фото
Празднование Масленицы, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 21.05.2021
Празднование Масленицы, архивное фото
Blynai — pagrindinis Užgavėnių patiekalas
Senovėje Užgavėnės dar buvo vadinamos Sūrio savaite. Šią dieną buvo leidžiama valgyti tik pieno produktus ir žuvį, o mėsa buvo griežtai draudžiama.
Pagal tradiciją kiekviena Užgavėnių savaitės diena yra susijusi su tam tikromis apeigomis.
Pirmadienis — Užgavėnių susitikimas. Šią dieną buvo baigiama ruošti pramogas šventei ir buvo kepamas pirmasis blynas, kurį buvo įprasta atiduoti neturtingiems žmonėms.
© AFP 2022 / SERGEI GAPONПразднование Масленицы, архивное фото
Празднование Масленицы, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 21.05.2021
Празднование Масленицы, архивное фото
Užgavėnių minėjimas Rusijoje
Antradienį vykdavo pažintuvės. Trečiadienį žmonos motina kepė blynus ir vaišina jais žentą. Ketvirtadienį važinėjama rogutėmis. Penktadienį žentai kvietė žmonų motinas paragauti vaišių. Šeštadienis buvo skirtas vyro seserų susibūrimams.
Sekmadienį, kuris buvo vadinamas "atleidimo sekmadieniu", buvo įprasta prašyti atleidimo iš artimų giminaičių ir draugų už senas nuoskaudas. Taip pat šią dieną buvo sudeginama Užgavėnių iškamša — ši apeiga buvo susijusi su žiemos palydėjimu ir pavasario susitikimu.
Likę po iškamšos pelenai būdavo išbarstyti po laukus, kad metai būtų derlingi.
© AFP 2022 / VYACHESLAV OSELEDKOПразднование Масленицы, архивное фото
Празднование Масленицы, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 21.05.2021
Празднование Масленицы, архивное фото
Užgavėnių šventimas Rusijoje
Naujienų srautas
0