VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Maždaug kas antras Lietuvos gyventojas turi stiprių neigiamų nuostatų vienos ar kitos žmonių grupės atžvilgiu, remdamasi apklausos duomenimis praneša nevyriausybinė organizacija "Žmogaus teisių centras" savo Facebook paskyroje.
Kai 2005 metais Etninių tyrimų institutas atliko apklausą apie tai, kokių žmonių nenorėtumėte turėti kaiminystėje, net 77 proc. gyventojų atsakė, kad nenorėtų gyventi šalia romų, 66 proc. — šalia homoseksualių asmenų, šiek tiek daugiau nei pusė — šalia čečėnų, pabėgėlių ir musulmonų.
Remiantis ta pačia apklausa, atlikta 2020 metais, didžioji visuomenės dalis vis dar jaučia antipatiją romų atžvilgiu — 58 procentai apklaustų lietuvių nenori gyventi šalia jų. Šalia iš įkalinimo įstaigų išėjusių žmonių nenori gyventi 54 procentai, šalia psichikos sutrikimų turinčių žmonių — 45 proc., šalia musulmonų — 41 proc., 36 procentai nenori gyventi šalia homoseksualų.
Viena vertus, kaip pažymėta, skaičiai ir toliau išlieka aukšti: kas antro šalies gyventojo nuostatos tokios stiprios, kad nepažinęs konkretaus, vienai ar kitai grupei priklausančio žmogaus, atsisakytų gyventi su juo kaiminystėje. Kita vertus, pasirodo ir tai, kad prieš 15 metų neigiamų nuostatų visuomenėje buvo daugiau. Dabar procentas sumažėjo, visų pirma, tai pastebima LGBT+ atstovų atžvilgiu.
2019 metais tarnyba "Baltijos tyrimai" atliko apklausą, kaip Lietuvos gyventojai žiūri į pabėgėlius. Apklausa parodė, kad lietuvių nuomonė formuojama ne remiantis asmenine patirtimi, o informacija iš įvairių žiniasklaidos priemonių: daugiau nei pusė respondentų teigė nematę ir nebendravę su migrantais. Labiausiai socialiai negera etnine grupe Lietuvoje pasirodė esą romai.
Daugiau nei du trečdaliai lietuvių buvo įsitikinę, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje.
Kalbant apie homoseksualius santykius, iš trijų Baltijos šalių tik Estija įteisinusi tos pačios lyties asmenų partnerystę. Lietuvoje santuokos tarp tos pačios lyties žmonių neregistruojamos, kaip ir nepripažįstama jų partnerystė.
