VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Grupė JAV Kongreso narių paprašė valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno (Anthony Blinken) informacijos apie Baltųjų rūmų planus įvesti naujas sankcijas dėl atnaujintos "Nord Stream-2" statybos.
Laiškas buvo paskelbtas JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto tinklalapyje. Savo parašus padėjo šie politikai: Maiklas Makolas (Michael McCaul), Marsi Kaptur (Marcy Kaptur), Adamas Kinzingeris (Adam Kinzinger) ir Rubenas Galegas (Ruben Gallego).
Kongreso nariai priminė, kad Europos energetinio saugumo apsaugos aktas (PEESCA) numato privalomas sankcijas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio klojime, ir juos remiančioms įmonėms.
Visų pirma Amerikos įstatymų leidėjus domina dabartinė "Nord Stream-2" padėtis po publikacijų apie darbų atnaujinimą. Be to, jie priminė, kad kitas pranešimas apie organizacijas, kurioms taikomos sankcijos, turėjo būti nusiųstas Kongresui dieną prieš tai.
Taip pat Kongreso nariai prašo pateikti informaciją apie įmones, kurios per 30 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo sustabdė bendradarbiavimą įgyvendinant šį projektą, ir apie konsultacijas su sąjungininkais, įskaitant Daniją, dėl įsipareigojimų vykdymo pagal išduotus leidimus.
Be to, pranešimo autoriai norėtų sužinoti apie pasiūlymus sušvelninti arba atsisakyti sankcijų prieš dujotiekį, kurias priėmė Baltieji rūmai.
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Berlyno ir Vašingtono derybas dėl "Nord Stream-2" problemos. Kaip rašo "The Wall Street Journal", kontaktai apima JAV sankcijas statybose dalyvaujančioms įmonėms ir projekto moratoriumo galimybę. Vokietijos "Handelsblatt" paskelbė apie Amerikos administracijos atmestus Berlyno siūlymus dėl galimo sankcijų panaikinimo. Visų pirma, tai susiję su kokio nors "sustabdymo mechanizmo" įvedimu tuo atveju, kai Rusija "pažeidžia" žmogaus teises.
Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento atstovai ne kartą atsisakė tiesiogiai atsakyti į žurnalistų klausimus apie šias derybas, kartodami tik tai, kad projektą laiko "blogu sandoriu". Vokietijos ministrų kabineto oficialaus atstovo pavaduotoja Ulrike Demmer teigė, kad derybų turinys buvo konfidencialus, ir jų taip pat nekomentavo.
"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.
Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.
Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.
