Marsaeigis "Perseverance" vasario 18 dieną nusileido netoli Jezero kraterio Raudonojoje planetoje. Jo pagrindinė užduotis yra ne tik rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, bet ir populiarinti Marso tyrimus.
Jis pažvelgs į Marsą su 23 fotoaparatais, visomis akimis, sakė Rusijos ekspertas, Kosmoso politikos instituto vadovas Ivanas Moisejevas. Roveris turi skirtingas kameras su skirtingais poslinkiais bei židinio nuotoliu. Tai labai galinga optinė sistema, leidžianti siųsti nuotraukas ir panoramas į Žemę ir atlikti "vizualiai gražius", aukštos kokybės perdavimus.
Jo kelionė į Marsą užtruko daugiau nei šešis mėnesius. Raketnešis "Atlas V" su roveriu buvo paleistas 2020 metų liepos 30 dieną iš paleidimo vietos Kanaveralo kyšulyje, Floridoje. Roveris į Marso atmosferą pateko maždaug 19 tūkstančių km/h greičiu. Prieš tai pagrindinis jo variklis buvo atskirtas, kaip planuota.
Naujosios amerikietiškos transporto priemonės nusileidimas buvo sunkiausia misijos dalis. Pagal naująją sistemą, stotis galėtų sekti paviršių ir koreguoti roverio trajektoriją, jei atsirastų kliūčių, pavyzdžiui, uolų.
Siekiant sumažinti judėjimo greitį, parašiutas išsiskleidė, tada roverio korpusas, skirtas apsaugoti jį nuo aukštos temperatūros poveikio, atskirtas. Paskutiniame etape pradėjo veikti stabdžių varikliai. NASA pareigūnai nusileidimą pavadino sėkmingu.
Kai visi patikrinimai bus baigti, marsaeigis pradės ieškoti praeities Raudonojoje planetoje pėdsakų. Nuo nusileidimo vietos jis judės į šiaurės vakarus. Marsaeigis turi rinkti dirvožemio mėginius, ypač tose vietose, kur kadaise buvo ežeras.
