VILNIUS, vasario 19 — Sputnik. Šešėlinis ekonomikos ir inovacijų ministras "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" frakcijos narys Seime Deividas Labanavičius raštu kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę prašydamas paaiškinti, kodėl Lietuva iki šiol Europos Sąjungai (ES) nepateikė savo ekonomikos gaivinimo plano, praneša partijos spaudos tarnyba.
Nepriklausomas Europos žiniasklaidos tinklas, kurio specializacija — ES politika "Euractiv" praėjusią savaitę paskelbė, kad Baltijos šalis — viena iš nedaugelio valstybių iki šiol nėra pateikusi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ar bent jo juodraščio ES.
Pažymima, kad pagal šį planą Lietuva galėtų panaudoti beveik tris milijardus dotacijų ekonomikai, patiriančiai sunkumus dėl COVID-19, gaivinti. Tą jau spėjo padaryti net 19 ES valstybių narių.
"Valdančiųjų elgesys stebina. Pirmiausiai ekonomikos gaivinimo plano lėšos jų iniciatyva buvo išimtos iš 2021 m. valstybės biudžeto, nors didžioji dalis ES valstybių šias lėšas jau yra susiplanavusios panaudoti su šių metų biudžetu. Dabar, iš užsienio žiniasklaidos, išgirstame nuogąstavimus, kad Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio valstybių, kuri šio plano Briuseliui iki šiol nepateikė, nors tą jau padarė net 19 ES valstybių. Priežastys, kodėl taip elgiamasi — nesuvokiamos, nes turime visas galimybes konsultuotis su ES ekspertais ir tobulinti planą, jei tik laiku tą padarytume — artėja balandžio mėnuo, kuris yra galutinis plano pateikimo terminas", — stebisi LVŽS šešėlinės Vyriausybės ministras Labanavičius.
Pasak politiko, ES teisės aktai ragina valstybes nares konsultuotis su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitomis susijusiomis šalimis rengiant ir įgyvendinant atsigavimo ir atsparumo planus. Tokių konsultacijų dėl ekonomikos gaivinimo plano, kaip viešai jau kalba Nacionalinės NVO koalicijos vadovai, taip pat šiuo metu nėra.
Jis teigė, kad pradžioje Ingridos Šimonytės Vyriausybė pradėdama savo veiklą deklaravo skaidrumą ir norą konsultuotis su visuomene, tačiau panašu, kad viskas vyksta priešingai.
Labanavičius pridūrė, kad paprašė Armonaitės atsakyti į klausimą, su kokiais socialiniais partneriais konkrečiai yra diskutuojama dėl ekonomikos gaivinimo plano.
Lietuvai ekonomikos gaivinimui skirta 2,6 milijardo eurų. Toks precedento neturinčių ES ekonomikos gaivinimo priemonių taikymas vykdant reformas ir investuojant vidutiniu laikotarpiu gali reikšmingai paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą ir nulemti artimiausių dešimtmečių Lietuvos ekonominę ateitį.
