Šio susitikimo fonas buvo ypatingas. Po "egzekucijos" Europos Parlamente už "pažeminimą" vizito į Maskvą metu ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis ėmė elgtis "teisingai" ir pareiškė: "Akivaizdu, kad Rusijos kursas ES atžvilgiu yra konfrontacinis. Pono Navalno atveju yra šiurkštus atsisakymas gerbti savo įsipareigojimus, įskaitant atsisakymą atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus".
Šiame kontekste Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis suvažiavimo išvakarėse inicijavo kolegų susitikimą su Navalno štabo vadovu Leonidu Volkovu ir Rusijos antikorupcijos fondo vadovu Ivanu Ždanovu. Tiek tai, tiek Borelio "pažeminimas" Maskvoje, tiek jos atsisakymas vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl Navalno privalėjo paskatinti Europos diplomatus pritarti griežtoms sankcijoms Rusijos atžvilgiu, kurios turėtų apimti platų "Putino draugų oligarchų" ratą.
Na, o visų svajonių išsipildymu Lietuvai ir jos bendraminčiams ES taptų "Nord Stream 2" projekto sustabdymas. Kadangi Vokietija priešinasi, Landsbergis net sugalvojo tokį argumentą: "Suteikim Vladimirui Putinui šansą surengti laisvus Dūmos rinkimus šį rudenį, dalyvaujant opozicijai, o iki to laiko sustabdykim "Nord Stream 2" dujotiekį".
Tačiau Berlynas stovi kaip uola. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas pareiškė, kad ES netylės ir įves papildomas sankcijas Rusijos atžvilgiu, bet kartu pažymėjo, jog net dabartinėje situacijoje reikia galvoti, kaip išsaugoti su ja konstruktyvų dialogą, nes be Maskvos negalima sureguliuoti įvairių tarptautinių konfliktų.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvirai pareiškė, kad šalies santykiai su ES sudraskyti į gabalus ir kad Maskva pasiruošusi juos nutraukti. Europiečiai į jo pareiškimą sureagavo nervingai, bet ryžto kaip nors nubausti Rusiją neprarado. Tačiau esminis žodis šiuo atveju — kaip nors. Kaip pažymėjo tas pats Lavrovas — Europoje tiesiai sakoma, kad sankcijos Rusijos atžvilgiu priimamos ne dėl kokio nors tikslo, o tik tam, kad jos veiksmai neliktų nenubausti.
Jeigu pabandytume išaiškinti situacijos esmę žmonių kalba, tai "Senoji Europa" tarsi sako Maskvai: jūs supraskite, mes juk turime demokratinių vertybių gynėjų įvaizdį, be to, mus verčia jus spausti amerikiečiai, jau nekalbant apie lietuvius ar lenkus, todėl mes tiesiog priversti įvesti kažkokias sankcijas, bet jos juk simbolinės, ir "Nord Stream 2" mes jiems neatiduosime, todėl neįsižeiskite, ir bandykime draugauti toliau.
Ir šį kartą istorija pasikartojo. Buvo daug ryžtingų kalbų, bet galiausiai "kalnas pagimdė pelę" — individualios sankcijos, dėl kurių sutarė ES užsienio reikalų ministrai, yra Rusijai kaip uodas drambliui. Kitaip tariant — viešai kritikuoju, bet realiai nubaudžiu simboliškai ir tyliai noriu draugauti. Atitinkamai, Lietuvos, kuri manė, kad bent jau dabar ES pasielgs griežčiau Rusijos atžvilgiu, planai vėl žlugo.
Atskirai šiuo atveju reikia pažymėti, kad ministrų susitikimo metu įvyko jų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi Entoniu Blinkenu. Prieš tai naujas Amerikos vadovas Džo Baidenas daug kalbėjo apie būtinybę bendrai kovoti su Rusija. Todėl galima buvo tikėtis, kad Blinkenas ragins kolegas Europoje užimti principingą poziciją Maskvos atžvilgiu. Tačiau rezultatas rodo, kad ES — bent jau kol kas — negirdi Vašingtono. Ir apskritai ministrų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi europiniame pranešime spaudai (https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/fac/2021/02/22/) buvo aprašytas labai abstrakčiai ir glaustai.
Apibendrinant, galima konstatuoti kelis dalykus. Pirma, Rusijos oponentai Amerikoje ir Europoje daro viską, kad ES maksimaliai sugadintų politinius ir (kas svarbiausia) ekonominius (pirmiausia energetinius) santykius su Maskva. Tačiau Berlynas ir jo bendraminčiai nepasiduoda, tęsdami simbolinių sankcijų politiką. Antra, Europos santykiai su JAV vis dar lieka neapibrėžti. Baidenas, regis, suformulavo savo prioritetus kovos už demokratiją srityje, bet kol kas nėra požymių, kad europiečiai ketina besąlygiškai vykdyti visus Vašingtono nurodymus.
Trečia, Rusijai, atrodo, nusibodo supratingai žiūrėti į viešus europiečių kaltinimus, ultimatyvius reikalavimus bei tegul ir simbolines, bet nesibaigiančias sankcijas, ir ji griežtina toną. Kita vertus, Maskva supranta, kad kardinalus santykių su ES apribojimas bus naudingas tik jos priešininkams. Todėl jos griežtesnis tonas yra tarsi perspėjimas Europai, kad jai geriau neperžengti raudonų linijų, kaip to nori amerikiečiai, nes bus atsakas ir jis bus skausmingas.
Sprendžiant iš ES užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatų, geriau girdi Briuselio ausis, kuri klausosi Rusijos, o ne Amerikos.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
