SEB specialistai patarė, kaip nustoti pirkti nereikalingus daiktus

© Sputnik / Владислав АдамовскийТорговый центр "Европа" в Вильнюсе
Торговый центр Европа в Вильнюсе - Sputnik Lietuva, 1920, 27.02.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Nebūtinus daiktus perkame ir todėl, kad iš prigimties žmonės linkę didinti savo turimą turtą — norima turėti daugiau pinigų, daiktų, patogumų

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. SEB banko specialistai atskleidė, kaip nustoti pirkti nebūtinus daiktus, praneša banko spaudos tarnyba.

Интернет-мошенники - Sputnik Lietuva, 1920, 06.02.2021
SEB perspėja: būkite atidūs, kai perkate ir parduodate skelbimų svetainėse

"Tai, kodėl perkame daiktus, kurie mums nebūtini, galima paaiškinti nesąmoningo vartojimo reiškiniu, pavadintu dar XVIII a. gyvenusio prancūzų filosofo Denis Didro vardu. Didro efektas pasireiškia tuo, kad  žmogus nusiperka tai, kas priverčia jį kitus savo turimus daiktus laikyti pasenusiais ar nebederančiais tarpusavyje. Taip sukuriama vartojimo spiralė, kai senuosius daiktus tarsi privaloma pakeisti naujais", — rašoma pranešime.

Kasdienybėje tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Prisiminkime — nusipirkus naują švarką dažniausiai žmogui prireikia prie jo tinkančių naujų kelnių, marškinių, batų. Įsigijus narystę sporto klube perkama nauja gertuvė, specialus rūbai sportui, sportiniai raiščiai.

Nebūtinus daiktus perkame ir todėl, kad iš prigimties žmonės linkę didinti savo turimą turtą — norima turėti daugiau pinigų, daiktų, patogumų. Ne mažesnį vaidmenį turi ir socialinis spaudimas — žmonės nori turėti tokius pat daiktus, mėgautis tomis pačiomis pramogomis kaip ir jų draugai, pažįstami.

Dažnai perkama apėmus spontaniškumui — JAV atlikti socialinės medijos naudotojų tyrimai rodo, kad 67 proc. asmenų teigia, jog yra pirkę iškart, kai pamatė produkto reklamą socialiniuose tinkluose. Didelė pagunda nusipirkti tai, ko nebūtinai reikia, yra ir išpardavimų metu.

Galiausiai nebūtinus daiktus perkame ir tada, kai tiesiog manome, kad užsidirbome, nusipelnėme, kai imame uždirbti daugiau negu anksčiau.

"Kai įsisukame į vartojimo spiralę, mūsų vartojimas tampa netvarus, esame priklausomi nuo daiktų. Akivaizdu, kad tai turi neigiamą įtaką ir mūsų finansams, suplanuotam biudžetui — išleidžiame daugiau, negu planavome, pamirštame savo taupymo tikslus", — rašo SEB bankas.

Бумажные деньги евро - Sputnik Lietuva, 1920, 02.02.2021
Pandemijos metu gyventojai pirko brangesnį būstą ir dažniau apsidraudė

Kaip išvengti neplanuotų pirkinių? Pirkite daiktus, kurie jau dera ir tinka prie jūsų jau turimų. Tai galioja ir perkant drabužius, ir elektronikos prekes, ir buities daiktus. Visada reikia apgalvoti, kad, nusipirkus vieną daiktą, nebereikėtų pakeisti ir kitų, ko visai neplanavote.

Taip pat taikykite 24 valandų pauzės taisyklę. Kai užsimanote daikto, kurio, atrodo, būtinai reikia, dar parą jo nepirkite, leiskite sau pagalvoti. Pavyzdžiui, įsidėkite į el. parduotuvės krepšelį ir palikite nesumokėję. Dažnai praėjus šiek tiek laiko daiktas nebeatrodo toks būtinas, ir taisyklė nepirkti neapgalvotai pasitvirtina.

Skaičiuokite, kiek darbo valandų kainuoja norimas įsigyti daiktas. Taip dar geriau galėsite įvertinti, ar tikrai jo reikia. Pavyzdžiui, suskaičiuokite, kiek valandų jums reikės dirbti, kad nusipirktumėte 50 eurų kainuojančius batus. Kita vertus, jei batų jums išties reikia, galbūt tada verta jiems išleisti kiek daugiau ir išsirinkti kokybiškesnius, kad ilgiau tarnautų, kad ir vėl greitai neprireiktų naujos poros.

Pagalvokite, ar jums tikrai reikia parduotuvių programėlių pranešimų apie naujas prekes ar naują sezoninę kolekciją. Tokie dirgikliai skatina pirkti nebūtinus daiktus.

Patariama pabandyti vieną mėnesį nepirkti nieko naujo. Užuot pirkę — pasiskolinkite ar išsinuomokite. Pabandę save kiek priverstinai apriboti dažnai tampame išradingesni ir suprantame, kad nauji daiktai iš tiesų nebuvo būtini. 

Naujienų srautas
0