VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuva apkaltino Rusijos žiniasklaidą, įskaitant agentūrą Sputnik Lietuva, "dezinformacija" apie Vilniaus poziciją BelAE atžvilgiu. Tai teigiama "Debunk.eu" projekto medžiagoje.
"Pirmoji ir didžiausia dezinformacijos banga sutapo su sausio 11 d. Lietuvos Energetikos ministerijos paskelbtu pranešimu, kad Lietuva vis dėlto perka ir vartoja Astravo AE pagamintą elektrą, nors ir buvo priimti tai draudžiantys įstatymai", — aiškino "Debunk.eu" vyresnysis analitikas Algirdas Kazlauskas.
"Debunk.eu" straipsnyje teigiama, kad planas, parengtas blokuoti BelAE, Rusijos žiniasklaidoje buvo "interpretuotas" kaip Lietuvos spaudimas kitoms Baltijos šalims.
"Dezinformacijos" pikas, ekspertų teigimu, buvo sausio 13 dieną, kai Laisvės gynėjų dieną Lietuvoje buvo paleistas pirmasis Baltarusijos AE energijos blokas visu pajėgumu.
Kaip tvirtinama, Rusijos žiniasklaida neva nurodė, kad Lietuva neturi jokios įtakos aplink ją vykstantiems procesams.
Be to, pasak straipsnio autorių, buvo bandoma pabrėžti esamus nesutarimus tarp Baltijos šalių, o kai kuriose medžiagose Lietuva buvo apkaltinta bandymu didinti spaudimą kaimyninėms šalims, kad jos vykdytų nepagrįstą politiką atsisakant pirkti pigią baltarusišką elektrą.
"Palyginus su gruodžiu, atsirado naujas siužetas, kuris lietuviams nurodė į tai, kad dėl BelAE pasirodymo jie gali kaltinti tik save. Daugiau nei keliolikoje straipsnių buvo žinia, kad Lietuvos susierzinimą dėl BelAE galima paaiškinti ne deklaruojamais aplinkos, o grynai ekonominiais motyvais", — rašoma straipsnyje.
Visų pirma buvo nurodyta, kad Lietuva pavydi Baltarusijai, kuri, skirtingai nei kaimyninė šalis, sugebėjo savo teritorijoje pasistatyti atominę elektrinę ir dabar BelAE tampa pagrindiniu SGD terminalo Klaipėdoje konkurentu.
"Remiantis prokremliška žiniasklaida, nuožmus Lietuvos pasipriešinimas ir bandymai įgyvendinti visišką Baltarusijos atominės elektrinės blokadą yra bandymas pažeisti antimonopolinius Europos Sąjungos teisės aktus ir prieštarauti Trečiajam energetikos paketui. Be to, buvo pasakyta, kad žlugus [Baltarusijos prezidento] Aleksandro Lukašenkos režimui, Lietuva jau kitą dieną tariamai pakeis savo požiūrį į elektros energiją iš Baltarusijos", — sakoma straipsnyje.
"Debunk.eu" duomenimis, daugiau kaip 84 procentai straipsnių, kurių turinys yra "melagingas ar klaidinantis", parašytas rusų kalba, o daugiau nei 15 procentų — lietuviškai. Kaip pagrindiniai "dezinformatoriai" buvo įvardyti portalai Sputniknews.ru, Baltnews.lt ir Tehnowar.ru. Šiame sąraše taip pat pateikiama nuoroda į lietuvišką Sputnik Lietuva versiją.
Tuo tarpu "Debunk.eu" iniciatyvą, kuria agentūra kaltinama "dezinformacija", finansuoja viena didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių, kuri ne kartą buvo pastebėta platinant melagingas naujienas.
Pernai spalį Europos Vadovų Taryba Twitter'yje paskelbė vaizdo įrašą apie projektą. Vaizdo įraše pasakojama apie Lietuvos žurnalisto, kovojančio su "dezinformacija ir netikromis naujienomis", darbą. Tada vartotojams buvo rodoma filmuota medžiaga su laikraščių ir žurnalų pavadinimais. Tarp jų buvo ne socialiniai-politiniai leidiniai, o leidiniai su receptais ir sporto laikraščiai.
2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia pasipriešinti Rusijos žiniasklaidai, o "Sputnik" ir RT yra pagrindinės dokumente įvardijamos "grėsmės". Nemažai Vakarų politikų, įskaitant Amerikos senatorius ir Kongreso narius, Prancūzijos prezidentą, apkaltino "Sputnik" ir RT kišimusi į rinkimus JAV ir Prancūzijoje, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Rusijos pareigūnai teigė, kad tokie pareiškimai yra nepagrįsti.
Opozicija Rusijos žiniasklaidai ypač aktyvi Baltijos šalyse. Visų pirma, Lietuvoje reguliariai raginama užblokuoti Rusijos televizijos kanalus, nes jie perteikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio teisingo".
Ginčas dėl Astravo AE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.
