Tuo tarpu respublikoje ginčijamasi, kokie santykiai turėtų būti su Rusija, ar naudoti "Sputnik V" vakciną ir ką daryti su rusų kalba. Situaciją aiškinosi RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.
Parodyti lojalumą
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo abipusį diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir Talino: "Neseniai prisiekusi naujoji Estijos vyriausybė, galbūt, nusprendusi tokiu būdu parodyti lojalumą kuratoriams Vašingtone, Briuselyje, visiškai nepagrįstai paskelbė Rusijos ambasados Estijoje diplomatą persona non grata".
Neseniai respublikoje pasikeitė ministrų kabinetas. Po korupcijos skandalo atsistatydino vyriausybė, kurią sukūrė trijų partijų —Centro, Liaudies konservatorių (EKRE) ir "Tėvynė" — koalicija. Vietoj jų į valdžią atėjo tie patys centristai kartu su Reformų partija.
Suprasti, kaip valdžia ir opozicija žiūri į Rusiją, ne taip lengva. Ir vieni, ir kiti pateikė prieštaringus pareiškimus apie savo kaimynus. Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets pareiškė, kad Talinas galėtų žengti pirmąjį žingsnį sienos sutarties su kaimynine šalimi ratifikacijoje. EKRE lyderis Martas Helmė nedelsdamas pažadėjo tam trukdyti visomis teisinėmis priemonėmis. "Esant situacijai, kai Europos Sąjungos ir Rusijos ryšiai smunka ir diskutuojama apie naujų sankcijų įvedimą Maskvai, mūsų ministrai planuoja Rusijai padaryti dovaną", — barė jis politinius oponentus.
Helmė teigė, kad ratifikavimas reikš susitarimą su "Kremliaus pozicija dėl Tartu taikos sutarties negaliojimo". Prieštaravimų esmė yra tokia: Maskvos teigimu, dokumentas neteko galios po to, kai 1940 metais Estija tapo TSRS dalimi, o Talinas, priešingai, laiko jį aktualiu.
Nors visai neseniai Helmę dėl didelio atgarsio sulaukusio interviu buvo galima pavadinti beveik rusofilu. Pirma, jis nepripažino Rusijos kaip priešės: "Tai didelė šalis, pasaulinė žaidėja, Estijos kaimynė". Antra, jis pareiškė, kad atsisakymas mokytis rusų kalbos yra keistas žingsnis. "Tarsi mes bandome pasakyti, kad Rusija mums neegzistuoja. Bet ji egzistuoja!" — pabrėžė jis.
Rusakalbiai respublikos piliečiai, tęsė jis, nusisuka nuo centristų. "Rusus erzina gėjų darbotvarkė, kurią palaiko Centro partija, — teigė Helmė. — EKRE, kaip žinoma, šiuo klausimu laikosi visiškai kitokios pozicijos". Be to, rusiškai kalbančio Rytų Virumos regiono gyventojams kelia nerimą "ES žalioji darbotvarkė", kurią taip pat propaguoja centristai, dėl baimės, kad ji nulems darbo vietų sumažėjimą energetikos srityje.
Skandalingas politikas
Martas Helmė yra žinomas dėl savo griežtų pareiškimų. 2019 metais, būdamas vidaus reikalų ministru, jis nešališkai pasisakė apie Suomijos vyriausybės vadovę Sanną Marin: jis prisiminė ir pacitavo Vladimiro Lenino žodžius apie virėją, kuri gali valdyti valstybę. "Čia mes tiesiog matome, kaip pardavėja pakilo į ministro pirmininko postą ir kaip kai kurie kiti gatvės aktyvistai ir nemokyti žmonės pateko į vyriausybę", — apibūdino jis Suomijos politikus. Kilo skandalas, bet Helmė nenurimo.
Kita vertus, jis sukritikavo Reformų partijos pasiūlymą nedelsiant įteisinti švietimą vien estų kalba ir pasiūlė šį procesą pratęsti. "Jei ir bus rusakalbių mokyklų, jos turėtų būti privačios, — sakė jis. — Valstybinė švietimo sistema turėtų pereiti prie estų kalbos, tarkime, per dešimt metų".
2020 metais, vykstant debatams dėl referendumo dėl santuokos, jis pareiškė, kad gėjai, jei jiems kas nors nepatinka, gali palikti Estiją: "Tegul bėga į Švediją. Ten su jais elgiamasi draugiškiau". Teko išklausyti tuometinio premjero Jurio Rato iš Centro partijos atkirtį.
Negalima diskutuoti
Tačiau vasarį vykusiose karštose diskusijose į kandžias pastabas Helmė nedalyvavo, išskyrus Tartu sutarties klausimą. Tuo tarpu buvo aptariamos sankcijos ir Rusijos vakcina.
Paskui Estijos deputatai nusprendė papriekaištauti Europos diplomatijos vadovui Žozepui Boreliui dėl jo vizito į Maskvą. Jų nuomone, jis buvo nepakankamai ideologiškai nuoseklus pokalbiuose su kolegomis Rusijoje. "Riigikogu ragina ES valstybes nares sugriežtinti sankcijas tarptautiniu lygmeniu, siekiant realios įtakos Rusijai, kad ji įvykdytų tarptautinius įsipareigojimus", — oficialiai informavo parlamentas.
Šia proga kalbėjo respublikos užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets. Ji nuspėjamai sukritikavo Rusiją dėl jos neva "agresyvios užsienio politikos, savo noru prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir demokratinių vertybių atsisakymo", taip pat dėl "bandymų pakeisti Europos saugumo architektūrą".
Tada parlamentarai perėjo prie kitų aktualių klausimų. Centristų deputatė Marija Jufereva-Skuratovski paklausė, ar verta kalbėti apie Rusijos vakcinos nuo koronaviruso "Sputnik V" įsigijimą. Buvęs užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu atkirto: nepriimtina net kelti tokį klausimą, nes preparatas, pasak jo, yra "hibridinis Maskvos ginklas".
Estijoje apskritai nėra Rusijai prijaučiančių jėgų, pažymi politologas, Baltijos šalių specialistas Aleksandras Nosovičius. "Prieš kelerius metus buvo galima sakyti, kad Centro partija buvo bent jau už pragmatiškus santykius su Maskva, nes centristai kontroliavo Talino uostą ir geležinkelį ir buvo suinteresuoti konstruktyviais kontaktais su kaimynais, — primena jis. — Bet, vos patekę į valdančiąją koaliciją, jie iš karto pasirašė po visa antirusiška darbotvarke: okupacija, diskriminacija ir pan."
Helmės retorikos pokytis susijęs su tuo, kad jis ketina nuo centristų atkasti dalį rusakalbių elektorato, tęsia Nosovičius. "EKRE yra radikaliausia partija, tačiau daugelis rusų ją palaiko, nes traktuoja ją kaip antisisteminę — esą, jie yra prieš gėjus, lesbietes, ES, prieš viską pasaulyje. Rusakalbių marginalizuotiems sluoksniams imponuoja radikalizmas, jie pasirengę balsuoti net už rusafobus, tik kad tie būtų prieš veidmainišką liberalią ideologiją", — aiškina ekspertas.
"Prieš dvejus metus turėjome atlydį santykiuose: Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid skrido į Maskvą, ją priėmė Kremliuje, — sako Nosovičius. — Tačiau tai buvo taktinis manevras. Talinas norėjo gauti nenuolatinio JT Saugumo Tarybos nario vietą ir bijojo, kad Rusija užblokuos šį sprendimą. Todėl Kaljulaid flirtavo su Maskva, tačiau kai tik Estija buvo išrinkta, išnyko poreikis normalizuoti ryšius. Dabar kaimynai naudojasi Saugumo Taryba kaip platforma aptarti klausimus apie sankcijas, Navalną ir taip toliau".
Analitikos biuro "SONAR-2050" vadovas Ivanas Lizanas pabrėžia, kad "užsiciklinimas" Rusijos atžvilgiu yra įprasta būsena posovietinėse respublikose. "Talinui dar ir saugu amžinai žaisti Rusijos korta — tai nepadarys didelės žalos ekonomikai, juolab, kad Baltijos šalys yra subsidijuojamos, gauna pinigus iš ES. Taigi, tai yra nepralošiamas variantas — visur matyti Maskvą".
Rusijos temos panaudojimas atitraukia gyventojus nuo realios politikos, mano Lizanas. Šiuo požiūriu Estija nėra unikali — kitų šalių atstovai veda diskusijas apie rusų kalbą, rusų mažumos vietą, ryšius su Rusija, tačiau iš tikrųjų užsiima projektais, kurie tikrai jiems įdomūs. Tačiau visuomenė to dažniausiai nepastebi.
