Šimonytė susitiko su Estijos prezidente: aptarė pandemiją, vakcinaciją ir Astravo AE

Susitikime pažymėta, kad bendras politinis Baltijos šalių sprendimas nepirkti Astravo AE elektros buvo labai svarbus, tačiau jo įgyvendinimas yra kur kas sudėtingesnis, nei manyta iš pradžių

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljuland, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Susitikimo metu šalys aptarė pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkę.

"Pirmos COVID-19 bangos akivaizdoje Baltijos šalys veikė efektyviai ir tolesnis veiksmų koordinavimas šiuo metu dar svarbesnis. Kova su pandemija išlieka esminiu Vyriausybės darbotvarkės klausimu. Įvesti griežti apribojimai suveikė, bet esame labai atsargūs dėl ribojimų laisvinimo", — sakė premjerė.

Susitikime akcentuota, kad ekonominiam atsigavimui po pandemijos bus ypač svarbus efektyvus nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriuos reikės suderinti su Europos Komisija, įgyvendinimas. Šiuo tikslu Lietuvai planuojama skirti 2,225 mlrd. EUR. Investicijos numatomos inovacijoms, skaitmeninimui, pramonės pertvarkymui, turizmui, o didžiausia dalis — žaliajai darbotvarkei.  

Kalbant apie regioninį bendradarbiavimą, pabrėžta, kad šios Vyriausybės tikslas — reali strateginė partnerystė su Baltijos šalimis. Siekiama solidaraus ir vieningo Baltijos valstybių politinio veikimo Rytų ir saugumo politikos klausimais, taip pat Europos Sąjungos formatais.

Susitikimo metu aptartas Baltijos regiono energetinis saugumas. Pabrėžta, jog Baltijos valstybės turi atrasti bendrus sprendimus, kurie padėtų "atremti kaimynų iš Rytų bandymus daryti poveikį šiai sričiai".

"Bendras politinis Baltijos šalių sprendimas nepirkti elektros iš Baltarusijos buvo labai svarbus, tačiau jo realus įgyvendinimas yra kur kas sudėtingesnis, nei manyta iš pradžių", — pabrėžiama pranešime.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo 2 dieną Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija pritarė naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams. Ja vadovautis Lietuva siūlys Baltijos šalims derybose dėl trišalės metodikos, siekiant užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra.