Gydytojas įvertino Lietuvos šansus "pasiruošti" angliškai COVID-19 atmainai

Pasak Kasiulevičiaus, jei ne naujos koronaviruso atmainos, Europoje dabar būtų ramu, kaip dabar Kanadoje, kur naujų viruso versijų procentas vis dar labai mažas

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Vilniaus universitetinės klinikinės ligoninės "Santaros" gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas Vytautas Kasiulevičius įvertino angliškos koronaviruso atmainos (B1.1.7) paplitimą skirtingose ​​šalyse.

Kaip pažymi specialistas, remdamasis oficialia informacija ir žiniasklaidos pranešimais, per savaitę angliška atmaina įsitvirtino Europoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje pusę COVID-19 atvejų sudaro angliška atmaina. Prancūzijoje su angliška atmaina taip pat "kovoja už vietą po saule" braziliška ir pietų Afrikos atmainos.

Ir jei senaja viruso versija vaikai užsikrėsdavo rečiau, tai angliškai atmainai amžius didelės reikšmės neturi, vaikų užsikrečia netgi daugiau. Tai galima paaiškinti tuo, kad naujasis virusas atakuoja tas amžiaus grupes, kurios nebuvo stipriai paveiktos ankstesnės versijos.

Britanijoje ir Šiaurės Airijoje 90 procentų visų COVID-19 atvejų priskiriama angliškajai atmainai. Ten pavyko įveikti naują susirgimų bangą tik taikant aukščiausius ribojimus.

Pasak Kasiulevičiaus, Rytų Europos šalims ir Suomijai sąlygiškai "pasisekė", kad naujų atmainų dalis iki šiol "koks 10 procentų", tačiau verta stebėti naujų viruso variantų plitimą pasaulio žemėlapyje.

"Lietuva jau tampa salele tarp šalių, kur sparčiai daugėja naujų susirgimų. Štai Suomijos mokslininkų nuomone, jų šalyje angliška atmaina kovo pabaigoje sudarys 50 proc., bent jau jie tam ruošiasi. Ruoštis gali kiek nori, bet Norvegija labai griežtai kontroliuodama atvykstančius finale vis tiek turi jau daugiau kaip pusę naujų užsikrėtusių angliška atmaina", — rašo mokslininkas savo Facebook paskyroje.

Anot gydytojo, "jeigu ne tos atmainos, Europoje būtų ramu, kaip dabar Kanadoje, kur naujų viruso versijų procentas vis dar labai mažas".

Pasak Kasiulevičiaus, vakcinacija bus geriausias būdas kovoti su naujais koronaviruso variantais.

"Europa kantriai laukia savo biurokratų darbo vaisių susilažinusi, kuri amerikietiška ar rusiška vakcina bus patvirtinta anksčiau. Vakcinų, aišku, antrąjį ketvirtį bus daug daugiau, pagaliau Pfizer irgi žada pasitempti "ir duoti, kad užtektų". daugiau, pagaliau Pfizer irgi žada pasitempti ,,ir duoti, kad užtektų". Viltis yra, kad ir sava, europietiška — vokiška vakcina kada nors bus "išleista į gyvenimą". "CureVac" kompanijos sukurta vakcina labai panaši į "Pfizer" ir "Moderna" informacinės RNR vakcinas", — rašo gydytojas.

Be to, jis pateikė duomenis apie skirtingų tautybių atstovų COVID-19 testavimą Norvegijoje.

"Tarp norvegų susirgimų per pusę mažiau negu tarp lietuvių ir lenkų. Va ir spėliokit dabar, ar tas užsikrėtusių kitataučių Norvegijoje procentas didesnis todėl, kad mažai jų ištyrė, ar kad gyvena kompaktiškai, ar kad tiesiog taisyklių laikosi blogiau negu norvegai", — pažymėjo mokslininkas.

Jis taip pat davė dar vieną "europietišką testavimo pamoką visiems". Pavyzdžiui, labai daug testuojančioje Danijoje naujos atmainos sudaro virš 70 procentų, o naujų atvejų augimas kol kas nėra didelis. Tuo tarpu Italijoje vos per kelias savaites angliška atmaina šoktelėjo iki 54 procentų ir naujų atvejų irgi ėmė sparčiai augti.

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios paskelbtas antrasis karantinas, kuris galioja iki kovo pabaigos.

Bendras nustatytų COVID-19 atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios yra daugiau nei 202,2 tūkst., per šį laikotarpį mirė daugiau nei 3320 žmonių. Pirmąją koronaviruso vakcinos dozę gavo daugiau kaip 210 tūkstančių žmonių, daugiau nei 85,7 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

COVID-19 vakcinų palyginimas

© Sputnik