Lietuva įvardijo pagrindinius teršalus Kuršių mariose ir Baltijos jūroje

Teršiančios medžiagos į Kuršių marias ir jūrinę aplinką patenka su upių nuotekiu, tiesiogiai su nuotekomis, dėl tarptautinės taršos su vandens ir oro masėmis

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Kuršių mariose ir Baltijos jūroje yra didelis teršalų kiekis, praneša Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros spaudos tarnyba, remdamasi 2014-2019 metais vykdyto valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis.

Dažniausiai teršiančių medžiagų koncentracijos nustatytus aplinkos kokybės standartus (AKS) vandenyje ir dugno nuosėdose viršijo centrinėje Kuršių marių dalyje ir Klaipėdos sąsiauryje.

Baltijos jūroje viršijimai dažniausiai nustatyti Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, ties Šventosios upės žiotimis bei uoste iškasto grunto sąvartos rajone. Retesni viršijimai nustatyti kitose teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos tyrimų vietose.

Tyrimų laikotarpiu aplinkos kokybės standartus vandenyje viršijo sunkiųjų metalų (gyvsidabrio ir švino), alkilfenolių, perfluorooktano sulfoninės rūgšties (PFOS), di(2-etilheksil)ftalato (DEHP), naftos angliavandenilių, policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), tributilalavo (TBT) koncentracijos, dugno nuosėdose —  sunkiųjų metalų (Hg, Ni, Cd, Cu, Cr, As), naftos angliavandenilių, tributilalavo (TBT) koncentracijos.

Į Kuršių marias ir jūrinę aplinką teršiančios medžiagos patenka su upių nuotekiu, tiesiogiai su nuotekomis, dėl tarptautinės taršos su vandens ir oro masėmis.

Pastaruoju metu Lietuvoje ne kartą skundžiamasi tiek Klaipėdos uosto darbu, tiek jame įsikūrusiomis įmonėmis. Anksčiau tapo žinoma, kad dėl klaipėdiečių skundų dėl galimos taršos buvo pradėtas uosto bendrovės "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ("Klasco") neplaninis patikrinimas.

Taip pat kovo pradžioje klaipėdietis pasiskundė triukšmu ir dulkėmis, kurie darbo uoste metu pasiekia gyvenamąją zoną.