https://lt.sputniknews.com/20210311/irmn-skverui-duotas-partizan-vado-vardas-14648134.html
Žirmūnų skverui duotas "partizanų" vado vardas
Žirmūnų skverui duotas "partizanų" vado vardas
Sputnik Lietuva
Pasak istorikų, greta šio skvero, Žygio g. 85A, buvo 2 aukštų namas, kuriame veikė "partizanų" štabas ir J. Lukša-Daumantas ten lankėsi 2021.03.11, Sputnik Lietuva
2021-03-11T08:15+0200
2021-03-11T08:15+0200
2021-03-11T10:40+0200
visuomenė
vilnius
partizanų pagerbimas
partizanas
"lietuvos partizanai"
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/03/0b/14647896_0:24:1081:636_1920x0_80_0_0_152bb60d00ff6ead25473c2f010114b5.jpg
VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Vilniaus Taryba pritarė sprendimui partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto vardu pavadinti skverą tarp Apkasų, Minties ir Tuskulėnų gatvių Žirmūnuose, praneša sostinės savivaldybė. Iki šiol J. Lukšos-Daumanto vardo skvero vardas buvo suteiktas nedidelei erdvei tarp Savanorių pr. ir S. Konarskio gatvių Naujamiestyje.Vilniaus Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius papasakojo, kad komisija išsamiai išanalizavo Savanorių pr. 1 skvero situaciją: jame buvo mėginama sutalpinti dvi skirtingo krūvio žinias — laisvės kovotojo įamžinimo ir skulptūros, galbūt pagerbiančios tuos, prieš ką buvo kovojama.Vilniaus istorinės atminties komisija toliau spręs, kokį naują vardą suteikti Savanorių pr. 1 esančiam skverui, o ten stovinti skulptūra tikrai pasiliks. Artimiausiu metu bus organizuojamas viešas konkursas skverui sutvarkyti ir J. Lukšos-Daumanto atminimui įamžinti.Juozas Lukša-DaumantasNacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, kai kurių šaltinių duomenimis, jis dalyvavo žydų žudynėse Kaune 1941 metų birželio mėnesį.Iškart po karo Lukša buvo atpažintas kaip vienas iš žudynių dalyvių. Sovietų saugumo organų pareigūnas Nachmanas Dušanskis teigė, kad kaltinimai Lukšai buvo pagrįsti archyviniais dokumentais ir patvirtinti liudytojų parodymais.Lukšos artimieji neigia jo dalyvavimą žudynėse. Lietuvos prokuratūra pradėjo bylą dėl šmeižto prieš "Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos" vadovybę, kuri paskelbė kaltinimus Lukšai.Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lukša tapo nacionaliniu didvyriu, 1997 metais jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. Garliavoje jo vardu pavadinta gimnazija.Lietuvos "partizanai" ir "miško broliai" 1940–1950 metais buvo nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotos grupės, veikusios šalyje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis nusiteikusių prieš tarybinį režimą stojo į nacistinės Vokietijos pusę. Manoma, kad kai kurie "miško broliai" dalyvavo civilių ir komunistų partijos darbuotojų žudyme.Lietuvoje vyksta "partizanų" judėjimo narių ir kovotojų prieš tariamą sovietinę okupaciją šlovinimas. Tie, kurie ginčija oficialią valdžios versiją apie nacionalistų veiksmus, yra persekiojami.
https://lt.sputniknews.com/20210216/Lietuvoje-rasti-ir-identifikuoti-vienuolikos-partizanu-palaikai-14477366.html
vilnius
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/03/0b/14647896_0:0:1081:680_1920x0_80_0_0_a0b661a775324bf0d04a319a9a1014c4.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
visuomenė, vilnius, partizanų pagerbimas, partizanas, "lietuvos partizanai"
visuomenė, vilnius, partizanų pagerbimas, partizanas, "lietuvos partizanai"
Žirmūnų skverui duotas "partizanų" vado vardas
08:15 11.03.2021 (atnaujinta: 10:40 11.03.2021) Pasak istorikų, greta šio skvero, Žygio g. 85A, buvo 2 aukštų namas, kuriame veikė "partizanų" štabas ir J. Lukša-Daumantas ten lankėsi
VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Vilniaus Taryba pritarė sprendimui partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto vardu pavadinti skverą tarp Apkasų, Minties ir Tuskulėnų gatvių Žirmūnuose, praneša sostinės savivaldybė.
Iki šiol J. Lukšos-Daumanto vardo skvero vardas buvo suteiktas nedidelei erdvei tarp Savanorių pr. ir S. Konarskio gatvių Naujamiestyje.
Vilniaus Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius papasakojo, kad komisija išsamiai išanalizavo Savanorių pr. 1 skvero situaciją: jame buvo mėginama sutalpinti dvi skirtingo krūvio žinias — laisvės kovotojo įamžinimo ir skulptūros, galbūt pagerbiančios tuos, prieš ką buvo kovojama.
"Apsvarstę visus argumentus nusprendėme Tarybai siūlyti Juozo Lukšos-Daumanto vardą suteikti iki šiol buvusiai bevardei teritorijai tarp Tuskulėnų, Minties ir Apkasų gatvių. Greta šio skvero, Žygio g. 85A, pasak istorikų, buvo 2 aukštų namas, kuriame veikė partizanų štabas ir J. Lukša-Daumantas ten lankėsi. Žinoma, vieta šiuo metu yra pasikeitusi ir minėto namo jau nebėra, vis dėlto, čia skvero vardui kontekstas žymiai tinkamesnis", — teigė Jaunius.
Vilniaus istorinės atminties komisija toliau spręs, kokį naują vardą suteikti Savanorių pr. 1 esančiam skverui, o ten stovinti skulptūra tikrai pasiliks. Artimiausiu metu bus organizuojamas viešas konkursas skverui sutvarkyti ir J. Lukšos-Daumanto atminimui įamžinti.
Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, kai kurių šaltinių duomenimis, jis dalyvavo žydų žudynėse Kaune 1941 metų birželio mėnesį.
Iškart po karo Lukša buvo atpažintas kaip vienas iš žudynių dalyvių. Sovietų saugumo organų pareigūnas Nachmanas Dušanskis teigė, kad kaltinimai Lukšai buvo pagrįsti archyviniais dokumentais ir patvirtinti liudytojų parodymais.
Lukšos artimieji neigia jo dalyvavimą žudynėse. Lietuvos prokuratūra pradėjo bylą dėl šmeižto prieš "Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos" vadovybę, kuri paskelbė kaltinimus Lukšai.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lukša tapo nacionaliniu didvyriu, 1997 metais jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. Garliavoje jo vardu pavadinta gimnazija.
Lietuvos "partizanai" ir "miško broliai" 1940–1950 metais buvo nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotos grupės, veikusios šalyje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis nusiteikusių prieš tarybinį režimą stojo į nacistinės Vokietijos pusę. Manoma, kad kai kurie "miško broliai" dalyvavo civilių ir komunistų partijos darbuotojų žudyme.
Lietuvoje vyksta "partizanų" judėjimo narių ir kovotojų prieš tariamą sovietinę okupaciją šlovinimas. Tie, kurie ginčija oficialią valdžios versiją apie nacionalistų veiksmus, yra persekiojami.