Ekspertas pranašauja Lietuvos uosto žlugimą dėl baltarusiškų krovinių praradimo

Клайпедский порт  - Sputnik Lietuva, 1920, 12.03.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Analitikas priminė, kad Klaipėdos uostas, skirtingai nei kaimyninių Baltijos šalių uostai, buvo išlaikomas būtent dėl Baltarusijos prekių perkrovimo
VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Lietuva dabar nepriklauso ne tik nuo Baltarusijos naftos produktų, bet ir nuo Baltarusijos pinigų, kuriuos davė šis tranzitas, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Aleksandras Nosovičius.
Jo nuomone, jei Vilnius tęs šią politiką, jis taip pat praras Baltarusijos kalio trąšų ir kitų produktų, perkraunamų per Klaipėdos uostą, tranzitą.
"Šiuo atžvilgiu Lietuva bus visiškai nepriklausoma nuo Baltarusijos. Kitas klausimas yra, iš kokių pinigų gyvens dešimtys tūkstančių Klaipėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių darbuotojų, kai nebus baltarusiškų krovinių. Kas nutiks, kai baltarusiai paliks Klaipėdą, dabar galima matyti iš situacijos Latvijoje ir Estijoje, kas nutinka jų geležinkeliams ir uostams po Rusijos krovinių perorientavimo", — sakė analitikas.
Nosovičius priminė, kaip viskas yra Latvijoje. Pasak jo, "Latvijos geležinkeliai" parduoda bėgius ir vagonus į metalo laužą. Analitikas daro prielaidą, kad Lietuva susidurs su panašia įvykių raida.
"Vilniaus politika Baltarusijos atžvilgiu lemia tai, kad po penkerių ar šešerių metų "Lietuvos geležinkeliai" taip pat parduos bėgius", — apibendrino Nosovičius.
Ust-Lugos uostas - Sputnik Lietuva, 1920, 07.03.2021
Su Lietuva nejuokavo: į Rusiją perkrovimui pristatyta Baltarusijos benzino partija
Praėjusią savaitę per Ust Lugos uostą į Leningrado sritį atvyko perkrauti pirmieji 3,5 tūkstančio tonų baltarusiško benzino.
Rusija ir Baltarusija vasario 19 dieną pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos Federacijos jūrų uostus. Šiame dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais perkels daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių tranzitą iš Baltijos šalių į Rusijos jūrų uostus. 2021 metais — iki 3,5 mln. tonų, 2022 metais — 3,2 mln. ir 2023 metais 3,1 mln. tonų. Tai yra tokie kroviniai kaip mazutas, benzinas ir nafta.
Aleksandras Lukašenka praėjusių metų rugpjūtį paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų. Rugsėjo mėnesį naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos į Rusijos uostus, ypač į Ust Lugą, buvo aptartas abiejų šalių ministrų pirmininkų derybose. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, teigė, kad buvo diskutuojama galimybė perkelti naftos srautus iš Baltijos šalių į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą).
Naujienų srautas
0