Čaplinskas pasisakė prieš "priverstinį" testavimą

© Photo : Vilniaus oro uostasТестирование на коронавирус в аэропорту Вильнюса
Тестирование на коронавирус в аэропорту Вильнюса  - Sputnik Lietuva, 1920, 12.03.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Pasak profesoriaus, ir "priverstinis", ir "privalomas" testavimas yra netinkamas viešai komunikacijai, nes turi "policinį" turinį
VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Lietuvos visuomenėje negali būti nė kalbų apie "priverstinį" testavimą, tvirtina buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Profesoriaus teigimu, COVID-19 testavimo klausimas sukėlė ginčų viešojoje erdvėje, tačiau, jo nuomone, žodžiai "privalomas" ir "priverstinis" testavimas netinka viešai komunikacijai, nes juose slypi "policinis" turinys.
"Mano nuomone, abu žodžiai yra netinkami viešai komunikacijai, nes turi "policinį" turinį ir nesvarbu, kad "ant popieriaus" tokie testavimo tikslai gali atrodyti gražiai — neva tai protrūkių prevencijai. Tačiau, galvojant apie tų žodžių turinį, jie sunkiai pritaikomi realiame gyvenime", — savo Facebook puslapyje parašė profesorius.
Medicinos mokslų profesorius pabrėžia, jog apie "priverstinį" testavimą iš viso jokios kalbos negali būti ir "geriau daugiau apie tai niekada visuomenei neprasižioti, nes, kaip sakoma, "šaukštas deguto visą statinę sugadino".
Тест на коронавирус  - Sputnik Lietuva, 1920, 09.03.2021
Prasideda profilaktinis testavimas dėl koronaviruso greitaisiais antigeno testais
Tuo tarpu, jo nuomone, tiriant protrūkius, panašu, kad "privalomu" testavimu siekiama be asmens sutikimo atlikti įtariamų sergant žmonių (ir kontaktinių asmenų) būtinąjį ištyrimą. Tačiau ir šiai nuostatai Čaplinskas nepritartų.
"Todėl, kad pagrindinis pandemijos valdymo ramstis yra pasitikėjimas — tiek žmonių, tiek verslo sąmoningumas, o prievarta tik demotyvuoja žmones ir skatina jų priešinimąsi. Manau, kad, švelninant karantino ribojimus, nacionaliniu lygmeniu būtų tikslinga numatyti darbus ir veiklos sritis, kuriose rekomenduojamas profilaktinis testavimas, už kurį apmokama valstybės lėšomis, tačiau jokio privalomumo būti neturėtų", — rašo Čaplinskas.
Pasak jo, kitas žingsnis yra aktyvus gyventojų informavimas, kad jie suprastų, kodėl būtina atlikti tyrimus ir kokią naudą tai teikia.
"Būtent to dabar labiausiai trūksta. Ir kas blogiausia, kad, kai kažkas nepavyksta, tada ir toliau griebiamasi "policinių" pandemijos valdymo priemonių", — skelbia profesorius.
Be to, jis pateikė ir kitų šalių pavyzdžius. Anot jo, kitos šalys randa nuoširdesnių gyventojų sąmoningumą skatinančių priemonių: pvz., Vokietijoje valstybė kompensuos vieną nemokamą COVID testą per savaitę, o Šveicarijos valdžia numatė planą, kaip nemokamai kiekvienam gyventojui skirti 5 testus per mėnesį tam, kad laisvanoriškas testavimasis prisidėtų prie spartesnio suvaržymų laisvinimo.
Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 204 tūkstančiai COVID-19 atvejų. Mirusiųjų skaičius siekia 3 373 žmonės.
Karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai galioja iki kovo 15 dienos.
Naujienų srautas
0