Švedija pripažino Rusijos pranašumą didelio masto karo atveju

Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Valdemaras Skšipčakas savo ruožtu teigia, kad Rusijai prireiktų "nuo dviejų iki keturių dienų Baltijos valstybėms užgrobti"

VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Rusija turės pranašumą prieš NATO šalis, jei Šiaurės Europoje kiltų plataus masto konfliktas. Tokios išvados pateiktos Švedijos gynybos tyrimų agentūros (FOI) ataskaitoje, praneša SVT.

Analitikai nustatė keletą pagrindinių trūkumų, kurie gali turėti didelę įtaką rimtos akistatos atveju. Tai nedidelis vykdytų pratybų skaičius, skirtingi Šiaurės Atlanto aljanso šalių koviniai pajėgumai ir NATO padalinių išsklaidymas.

Ataskaitos autoriai surengė karo žaidimą, siekdami įvertinti jėgų pusiausvyrą tarp NATO ir bloko sąjungininkų Rusijos atžvilgiu. Be kita ko, FOI ekspertai imitavo Rusijos išpuolį prieš Baltijos šalis per Baltarusiją nenaudojant branduolinių ginklų ir padarė išvadą, kad šiuo atveju Maskva "turi didelę sėkmės galimybę".

Dokumente sakoma, kad aljanso pajėgų didinimas neturės norimo efekto, o NATO turi išmokti veikti greičiau.

Anksčiau Lenkijos žurnalas "Gazeta Polska" teigė, kad Rusija nori įsitraukti į ginkluotą konfliktą su NATO šalimis. Leidinyje teigiama, kad Maskva "neatmeta galimybės naudoti pačius mirtiniausius ginklus", kad neutralizuotų rytiniame aljanso flange dislokuotas pajėgas.

Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Valdemaras Skšipčakas (Waldemar Skrzypczak) savo ruožtu teigė, kad Rusijai prireiktų "nuo dviejų iki keturių dienų Baltijos valstybėms užgrobti".

NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.

Vakarų politikai ir aukšto rango kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".

Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo tarpu prie Rusijos sienų jau labai išaugo Aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV bei rengia bendras karines pratybas.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, įrengdamos JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".

 

NATO Europoje: plėtros istorija

© Sputnik