Ekonomistas papasakojo, kaip karantinas paveikė nekilnojamojo turto rinką

Vilniuje paskutinį 2020 metų ketvirtį būsto kainos didėjo 3,8 proc., Kaune šoktelėjo net 8 proc., o Klaipėdoje brango maždaug 3 proc.

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Nepaisant antrojo karantino suvaržymų, būsto pardavimai grįžo į prieš pandeminių metų lygį, pasakoja "Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pasak Šimkaus, būsto paklausos augimui didžiausios įtakos turėjo du svarbūs veiksniai — teigiami gyventojų lūkesčiai ir stabiliai augančios žmonių pajamos. 

"Praėjusių metų pabaigoje atsirito dėl neapibrėžtumo pirmojo karantino metu atidėti būsto sandoriai, ir šis veiksnys taip pat didino būsto paklausą. Auganti paklausa sudarė sąlygas būsto kainoms kilti, tačiau kainos bent kol kas neatitrūko nuo gyventojų pajamų ir gyventojų galimybės įpirkti būstą nors ir nežymiai, tačiau augo visuose trijuose šalies didmiesčiuose", — sako Šimkus.

Būstas Vilniuje

Vilniuje paskutinį 2020 metų ketvirtį būsto kainos didėjo 3,8 proc. Kainas didžiąja dalimi į priekį stūmė antrinės rinkos sandoriai — senos statybos būstai brango 6 proc., o naujos statybos butų kainos per ketvirtį nesikeitė. 

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį sostinėje buvo parduota 3500 butų, ir buvo sumuštas 2019 metų sandorių rekordas. Stiprus augimas stebėtas ir naujos statybos butų pardavimuose, ir antrinėje butų rinkoje. 

Kaune aktyvi naujų butų rinka, Klaipėdoje — antrinė rinka 

"Kaunas taip pat pasižymėjo aktyvia būsto rinka, ypatingai naujų butų segmente. Be to, Kaune daug agresyviau nei Vilniuje augo būsto kainos, jos per ketvirtį šoktelėjo net 8 proc., tačiau atlyginimai šiame mieste augo taip pat labai sparčiai", — sako Šimkus. 

Remiantis "Swedbank" ekonomistų skaičiuojamu būsto įperkamumo indeksu, Kaune būsto įperkamumas augo nežymiai ir siekė 219. Tai reiškia, kad vidutinės kauniečių namų ūkių pajamos buvo 2,2 karto didesnės nei minimaliai reikalingos, norint įsigyti 55 kv. m. būstą.  

"Swedbank" vyresnysis ekonomistas atkreipia dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje Klaipėda, pagal būsto įperkamumą, užtikrintai aplenkė Kauną. Per ketvirtį būstas Klaipėdoje brango maždaug 3 proc., kai tuo tarpu atlyginimai uostamiestyje ūgtelėjo 4,7 proc. 

"Būsto rinkos aktyvumas Klaipėdoje visiškai grįžo į normalų lygį — klaipėdiečiai paskutinįjį metų ketvirtį nupirko 800 butų. Kaip įprasta, Klaipėdoje dominuoja antrinės rinkos sandoriai, o naujų projektų vystymas gerokai atsilieka nuo Vilniaus ir Kauno", — pastebi Šimkus. 

Būsto įperkamumas Rygoje ir Taline 

Situacija kaimyninių Baltijos šalių sostinių Rygos ir Talino būsto rinkose labai panaši į Lietuvos didmiesčių — po pavasarinės duobės jose aktyvumas metų gale šoko į naujas aukštumas. 

"Ir Rygoje, ir Taline atlyginimai ir būsto kainos augo panašiu tempu, tačiau šiek tiek sumažėjusios vyraujančios palūkanų normos kilstelėjo gyventojų galimybes įsigyti būstą", — komentuoja Šimkus.  

Pasak jo, būstas vis dar labiausiai įperkamas Rygoje, kur gyventojai gali įsigyti vidutiniškai 103 kv. m. būstą. Tiesa, verta paminėti, kad Rygos rinkoje dominuoja sovietiniu laikotarpiu statyti prastesnės kokybės būstai. 

Talinas, pagal būsto įperkamumą, šiek tiek lenkia Vilnių — Talino gyventojai įperka vidutiniškai 85,3 kv. m. ploto būstą, o vilniečių įperkamo būsto plotas siekia, atitinkamai, 79 kv. m.