"Padėtis be išeities". Kas Europos Sąjungoje domisi "Sputnik V"

Austrijos, Čekijos, Bulgarijos, Slovėnijos ir Latvijos lyderiai pasipiktinę tuo, kaip ES skirsto vakcinas. Šios šalys pasirengusios pereiti prie rusiškų ar kiniškų vaistų. Buvo pranešta, kad Briuselis ruošiasi deryboms su Maskva dėl "Sputnik V" pirkimo

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Kodėl senajame žemyne nenuslūgsta skandalai dėl kovos su koronavirusu, aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Reikia surasti "atpirkimo ožį"

"Į kai kurias ES šalis vakcinos tiekiamos neproporcingai gyventojų skaičiui. Mes raginame tai aptarti kitame aukščiausiojo lygio susitikime", — laiške sakė Austrijos, Čekijos, Bulgarijos, Slovėnijos ir Latvijos vadovai.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas rekomendavo Briuseliui atkreipti dėmesį į situaciją Latvijoje ir Bulgarijoje. Preparato trūkumas yra susijęs su nauja koronaviruso banga ir dar vienu "lokdaunu" dėl šios priežasties, perspėjo politikas.

"Kodėl, pavyzdžiui, Malta gavo daugiau vakcinų nei Bulgarija? — klausė Kurcas. — Priežastį matome slaptuose ES valdančiosios tarybos susitarimuose. Turime ištirti šiuos užkulisinius susitarimus, o vakcinacijos nepaversti turgumi".

Socialdemokratų partijos priešininkai nesutarė su Kurcu. "Kancleris ieško atpirkimo ožių dėl nesėkmingos vakcinacijos kampanijos Austrijoje", — sakė partijos atstovai.

Metų pabaigoje Austrijos valdžia paskelbė vakcinaciją anglų-švedų "AstraZeneca" ir amerikiečių "Pfizer" vakcinomis. Tačiau kovo mėnesį kilo problemų. Bendrovė "AstraZeneca" teigė, kad neturi laiko aprūpinti visų ES šalių. Be to, pasiskiepijusiems dažnai pasitaiko komplikacijų (susidaro kraujo krešuliai), Italijoje ir Danijoje užfiksuoti net mirtini atvejai.
Austrija, Danija, Norvegija, Bulgarija, Latvija, Lietuva, Estija sustabdė vakcinos vartojimą.

Nepageidaujama vakcinacija

Neseniai Estijoje nuo vakcinos mirė 31 metų valstybės tarnautojas. Vakar Slovakijoje mirė 38 metų vidurinės mokyklos mokytoja.
Aukų artimieji ketina paduoti į teismą anglų-švedų gamintoją. Tačiau farmacijos įmonės vadovybė kaltinimus iš anksto atmeta. Pasaulio sveikatos organizacija vakciną laiko saugia.

"Nėra duomenų apie ryšį tarp "AstraZeneca" ir kraujo krešulių susidarymo. Nėra jokios priežasties atsisakyti vakcinos", — sako PSO atstovė spaudai Margaret Harris.

Nepaisant to, šalių, abejojančių "AstraZeneca", sąrašas auga. Vakar vakciną sustabdė Vokietija, Prancūzija ir Italija.
Kalbant apie "Pfizer", šios vakcinos trūksta. Platinimą vykdo Briuselis. Kol kas kalbame apie aštuonias dozes šimtui tūkstančių gyventojų. Tuo tarpu JAV — 24, Didžiojoje Britanijoje — 32. Būtent tai laiške kritikavo Austrijos, Čekijos, Bulgarijos, Slovėnijos ir Latvijos vadovai.

Turizmas ties starto linija

Skiepijimo lygis Latvijoje ir Bulgarijoje, į kurį Kurcas atkreipė ypatingą dėmesį, iš tiesų sulėtėjo. Dabar ten vidutiniškai paskiepijama iki dviejų tūkstančių žmonių.

"Mažiausiai visą kovo mėnesį tikimasi vakcinų trūkumo", — perspėjo Latvijos skiepų biuro vadovė Eva Juchnevič.

Tikimasi, kad iki balandžio vidurio Ryga gaus 164 tūkst. dozių. Pusė jų — "AstraZeneca", bet dabar tai yra klausimas. Jei gamintojas neįrodys vakcinos saugumo, jos teks atsisakyti. Kol kas valdžia negali sumokėti "Pfizer" už papildomus tiekimus.

"Sandėliuose nėra vakcinų: visos nukreiptos į gydymo įstaigas ir šeimos gydytojams", — sakė Juchnevič.

Bulgarija ruošiasi turizmo sezonui: nuo gegužės 1 dienos bus atidaryti tarptautiniai skrydžiai. Į šalį bus įleidžiama, turint neigiamą COVID-19 testą arba skiepijimo pažymėjimą. Tačiau skiepijant vietinius gyventojus ne viskas yra gerai.

Didelė "AstraZeneca" siunta atvyko vasario mėnesį. Pavargę nuo sunkaus karantino, žmonės pradėjo skiepytis. Kaip ir jos kaimynės ES, valdžios institucijos skundėsi, kad vakcinų trūksta net gydytojams, mokytojams ir pensininkams. Ir dabar procesas visiškai sustojo.

"Įsakiau nutraukti skiepijimą "AstraZeneca", kol Europos vaistų agentūra paneigs visas abejones dėl jos saugumo", — sakė Bulgarijos ministras pirmininkas Boiko Borisovas.

Paslaptys ir machinacijos

Nepasitenkinimą kai kuriose ES šalyse sustiprina tai, kad kai kurios iš jų laukia pristatymo atnaujinimo, o kitos nežino, ką daryti su pertekliumi. Pavyzdžiui, Vokietijos sandėliuose sukauptas apie milijonas perteklinių dozių.

JK paskiepyta jau 21 milijonas žmonių. Priešingai nei ES šalyse, preparatas buvo tiekiamas nuolat.

Italijos valdžia atvirai apkaltino Londoną vakcinacijos sutrikdymu ir grasino bylomis. Farmacijos gamintojai pasiteisino: "Sunkumai yra susiję su pagrindinio komponento gamyba". Bet tai nieko nenuramino. Kalbėdamas apie "slaptas sutartis", Kurcas turėjo omenyje greitesnius pristatymus į Didžiąją Britaniją.

Europiečiai taip pat piktinasi ir įtariai vertina tai, kad Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Katare skiepijimo kampanija prasidėjo tuo pat metu kaip Europoje. Panašu, kad tie, kurie moka daugiau, pirmieji gauna vakcinas.

Vakcinų karas

ES atidžiai stebi Rusijos ir Kinijos vakcinas. Pavyzdžiui, Prancūzija ketina naudoti "Sputnik V", jei medicinos bendruomenė patvirtins šio vaisto veiksmingumą.

Susidomėjimą parodė ir Vokietijos vakcinų ir biomedicininių vaistų kūrimo institutas. Sąlygos yra vienodos — laikomasi ES kriterijų. Austrija paskelbė apie planus įsigyti "Sputnik V".

"Šiuo klausimu negali būti jokių kalbų apie geopolitiką", — pabrėžė Kurcas.

"Reuters" teigia, kad ES ruošiasi deryboms su Maskva dėl "Sputnik V". Rusijos tiesioginių investicijų fondas to nekomentavo. Tačiau žurnalistai sužinojo: "Sputnik V" gamybą galima organizuoti Italijoje ir Vokietijoje.

Kita versija: Briuselis pakeičia nuomonę apie Rusijos vakciną, kad galėtų kontroliuoti tiekimą. Taigi, Vengrija, Slovakija, Čekija dėl to tiesiogiai susitarė su Maskva. Į kaltinimus ignoruojant Europos teisinius mechanizmus atsakoma taip: tenka per ilgai laukti "Pfizer".

Džordžo Maršalo Europos saugumo studijų centro specialistas Palas Dunajus (Pál Dunay) interviu RIA Novosti paaiškino: "Esmė yra ne "Sputnik V" išskirtinumas, o daugelio ES šalių beviltiška situacija".

"Galų gale, Europa domisi ir Kinijos vakcina. Visų pirma, Vengrija pirmoji ES gavo "Sinopharm". Alternatyvos apdraudžia nuo tiekimo sutrikimų ir problemų, kurios dabar iškilo "AstraZeneca", — aiškina Vengrijos politologas.

Britų tarptautinių santykių specialistė Saša Metjuz (Sasha Matthews) mano, kad "vakcinų karas" tęsis iki pat pandemijos pabaigos. "JK, Italijos, Prancūzijos žmonėms atsibodo sėdėti namuose ir kritikuoti valdžią. Jie bando rasti stebuklingą būdą atsikratyti koronaviruso ir laimėti politinių taškų. Kuo daugiau skiepų, tuo daugiau galimybių išlaikyti valdžią", — sakė ji.

Akivaizdu, kad principas "kiekvienas už save" išliks aktualus Europai, kol visi bus paskiepyti.