Aplinkos ministerija siūlo, kad nuo 2023 metų visi viešieji pirkimai būtų žalieji

© Photo : РikistКошелек с евро, архивное фото
Кошелек с евро, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 17.03.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pabrėžiama, kad 2019 metais viešieji pirkimai sudarė apie 13 proc. Lietuvos BVP ir daugiau kaip trečdalį bendrų valdžios institucijų išlaidų, todėl žalieji pirkimai gali tapti persilaužimo veiksniu siekiant neutralios klimatui ekonomikos
VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Aplinkos ministerija parengė Nutarimą dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir jų įgyvendinimo bei teikia visuomenei įvertinti.
Piniginė, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 16.03.2021
Sumažėjo minimalų atlyginimą gaunančių darbuotojų skaičius
Pažymima, kad pagal jį numatoma iki 2021 metų pabaigos žaliųjų pirkimų krepšelį padidinti iki ne mažiau kaip 30 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 metais — 60 proc., o po dvejų metų valstybinės įstaigos visas prekes, paslaugas ir darbus turės įsigyti tik šiuo būdu.
"Dabartinė Vyriausybė užsibrėžusi tapti neutralia klimatui. Valstybė yra vienas didžiausių paslaugų, rangos ir prekių pirkėjų šalyje. Pakeldama savo pirkimų standartą valstybė iš esmės gali paskatinti ekologiškų prekių pasiūlos proveržį, antrinių žaliavų panaudojimą renkantis produktus ir statyboje, socialiai tvarias paslaugas", — teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pažymima, kad bus tobulinamos perkančiųjų organizacijų ir subjektų kompetencijos. Taip pat stiprinamas Viešųjų pirkimų tarnybos vaidmuo — ji turės tapti žaliųjų pirkimų kompetencijų centru, skirti daugiau dėmesio įstaigų, įmonių informavimui ir konsultavimui žaliųjų pirkimų klausimais, stebėti ir vertinti padarytą pažangą bei apie tai informuoti Vyriausybę.
Taip pat Aplinkos ministerija II šių metų ketvirtį turės parengti ir patvirtinti Žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių planą, kuriame bus numatyti konkretūs žingsniai stiprinant perkančiųjų organizacijų gebėjimus, vykdant stebėseną, tobulinant teisės aktus.
"Įstaigos, atsakingos už ES, nacionalinių finansavimo programų lėšų skirstymą ir administravimą, turi parengti ir atnaujinti jų teisinį reguliavimą. Į jį būtų įtraukta prievolė subjektams, įgyvendinantiems šiomis lėšomis finansuojamus projektus, vykdant pirkimus taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus", — teigiama pranešime.
Pabrėžiama, kad 2019 metais viešieji pirkimai sudarė apie 13 proc. Lietuvos BVP ir daugiau kaip trečdalį bendrų valdžios institucijų išlaidų, todėl žalieji pirkimai gali tapti persilaužimo veiksniu siekiant neutralios klimatui ekonomikos.
Naujienų srautas
0