Blogiausi istorijoje. Merkel partija sužlugo rinkimuose

Praėjusį lietingą savaitgalį Vokietijoje prasidėjo Bundestago rinkimų, kurie vyks rugsėjį, "repeticija"

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Pradėta nuo Reino krašto-Pfalco ir Badeno-Viurtembergo federalinių žemių parlamentų. Angelos Merkel valdančiajai partijai tai buvo testas nepalankiausiomis sąlygomis. Rezultatas yra blogiausias per visą regionų istoriją. Ką rodo rinkėjų pasirinkimas, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.

Įprasta egzotika

Rinkimų rezultatai dviejose žemėse nieko gero nežada valdančiajai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Reino krašte-Pfalce pirmenybė buvo teikiama Vokietijos socialdemokratų partijai (SPD) — 36 proc. Badene-Viurtemberge laimėjo "Sąjunga 90/Žalieji", surinkę 32,6 proc. Tačiau tai nenustebino.

Vietiniai Reino krašto gyventojai ir anksčiau buvo gana originalūs. Reino krašte-Pfalce daugumą išlaikė "šviesoforų koalicija", pavadinta partijų spalvomis: raudona (socialdemokratai), geltona (liberalai iš Laisvosios demokratinės partijos) ir "žalieji". Badene-Viurtemberge naująją vyriausybę gali suformuoti valdančioji koalicija, vienintelė, kur "žalieji" egzistuoja kartu su CDU. Tiesa, ten, kaip sakoma, dabar irgi galimas "šviesoforas" — pastaruoju metu abiejų šalių bendradarbiavime kilo nesutarimų.

CDU prarado dalį savo rinkėjų abiejuose kraštuose. Reino krašte-Pfalce krikščionys demokratai surinko 26 proc. balsų — šešiais mažiau nei prieš ketverius metus. Badene-Viurtemberge taip pat antroje vietoje yra valdančioji partija, turinti 23 procentus — keturiais mažiau nei 2016 metais.

Lietus nebuvo vienintelis nepatogumas, lydėjęs rinkimų procesą. Daugelis balsavo paštu ne tik dėl blogo oro. Šalyje vis dar yra rimta koronaviruso padėtis, kuri taip pat paveikė kampaniją. Užuot kalbėjus su praeiviais, platinus lankstinukus, suvenyrus, rengus susitikimus ir mitingus — kalbos per televiziją, laikraščius ir socialinius tinklus. Ne visi galėjo sau leisti vykdyti virtualią kampaniją dideliu mastu. Apskritai tie, kurie jau buvo vyriausybėje ir turėjo platformą žiniasklaidoje, turėjo daugiau galimybių.

Krikščionių demokratų suktybės

Krikščionių demokratų sąjunga pastaruoju metu vis labiau atsiduria skandalų centre. Vienas iš pastarųjų — dėl kaukių. Angelos Merkel partijos narys vyriausybėje Nikolas Lėbelis (Nikolas Löbel) atsistatydino paaiškėjus, kad jo įmonė susuko korupcijos schemą dėl apsauginių kaukių tiekimo Sveikatos apsaugos ministerijai ir gavo 250 tūkst. eurų komisijos. Bundestago krikščionių demokratų sąjungos frakcijos pirmininko pavaduotojo Georgo Nusleino (Georg Nüßlein) biuras gavo tris su puse karto daugiau. Jis taip pat atsistatydino.

Tuo pačiu metu Vokietijos įstatymai nedraudžia deputatams užsidirbti pinigų už Bundestago sienų. Jie privalo pranešti apie pajamas, tačiau nedraudžiama gauti papildomų pinigų. Kyla klausimas dėl abejotino administracinio ištekliaus naudojimo.

"Azerbaidžano lobio" demaskavimas sudavė dar vieną smūgį konservatoriams. Tariamai CDU frakcijos Bundestage narys Markas Hauptmanas (Mark Hauptmann) paėmė pinigų iš Baku, taip pat iš Vietnamo ir Taivano valdžios už skelbimų spausdinimą laikraščiuose. Jis neigė kaltinimus, tačiau atsistatydino. Manoma, kad Akselis Fišeris (Axel Fischer), taip pat CDU narys, buvo "Azerbaidžano lobio" narys Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.

Vokietijos žiniasklaida taip pat prigavo jų partijos narį Tomą Baraisą (Thomas Bareiß), Federalinės ekonomikos ministerijos valstybės sekretorių. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, jis, apeidamas nustatytas taisykles, vedė derybas su Vokietijos įmonėmis dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų tiekimo Azerbaidžanui. Departamentas neneigė darbuotojos kreipimosi į medicinos įmonę fakto, tačiau atmetė įtarimus, kad Baraisas ją spaudė.

Vadovybė ketina pagerinti partijos reputaciją, įvesdama normas, reglamentuojančias, kaip frakcijų deputatai gali uždirbti papildomų pinigų. Jie taip pat siūlo įrašyti lobistus į specialų registrą, kad būtų aišku, kas bando paveikti deputatus.

Kita CDU problema yra tai, kas ketina pakeisti kanclerę Angelą Merkel. Vasario mėnesį ji paskelbė atsistatydinanti ir atmetanti Anegret Kramp-Karenbauer (Annegret Kramp-Karrenbauer) kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Per metus ji vadovavo CDU politinėms kovoms ir dažnai buvo kritikuojama. Skandalingi rinkimai Tiuringijoje atliko lemtingą vaidmenį jos karjeroje. Ten parlamentarai iš CDU, prieštaraudama vadovybės pozicijai, balsavo už kone pogrindyje esančią "Alternatyvą Vokietijai". Ir pačiai kanclerei jau seniai priekaištaujama, kad ji nukrypo nuo konservatyvumo: esą dėl to rinkėjai perėjo prie kitų politinių jėgų.

Todėl sausio mėnesį Šiaurės Reino-Vestfalijos ministras pirmininkas Arminas Lašetas (Armin Laschet) tapo Krikščionių demokratų sąjungos pirmininku. Jis nėra laikomas konservatyviausiu CDU nariu, jis laikomas Merkel kurso šalininku, nors ji pati su tuo nesutinka. Visų pirma Lašetas palaiko antirusiškas sankcijas, tačiau pasisako už dialogą su Maskva.

Partijos vadovo postas nereiškia, kad kiti kandidatai į kanclerius neturi vilčių. Remiantis apklausomis, Lašetas gali konkuruoti su Bavarijos ministru pirmininku Markusu Zėderiu (Markus Söder) iš Krikščionių socialinės sąjungos, kuri yra CDU dalis, konservatorių bloko nario.

Ne viskas išpranašauta

Vis dėlto praėję rinkimai pirmiausia yra įdomūs pasikeitus CDU vadovybei, mano Artiomas Sokolovas, MGIMO Europos studijų centro tyrėjas. "Rinkimų kampanija dviejose federalinėse žemėse turėjo parodyti krikščionių demokratų, vadovaujamų Armino Lašeto, efektyvumą ar neveiksmingumą, — aiškina jis. — Silpni CDU rezultatai rodo, kad naujoji vadovybė turi kur padirbėti".

Tačiau dar anksti sakyti, kad CDU likimas jau išpranašautas. Per penkis mėnesius gali nutikti labai daug. CDU reitingai neseniai parodė ir augimą, ir nuosmukį, o nestabili dinamika gali tęstis iki pat balsavimo dienos, nurodo ekspertas. "Galima tikėtis pokyčių koronaviruso politikoje, kuria siekiama pataikauti rinkėjui. Korupcijos skandalai, kuriuose dalyvauja CDU nariai, yra jautrus smūgis, tačiau kitos partijos periodiškai susiduria su panašiomis bėdomis".

Svarbus rinkimų dinamikos Vokietijoje laikotarpis bus vasara ir atostogų laikotarpis. "Jei iki to laiko CDU kartu su SPD sugrąžins vokiečių gyvenimą į įprastą kursą, tada greičiausiai krikščionys demokratai nugalės reitingų kritimą", — apibendrina Sokolovas.

Tuo pačiu metu CDU populiarumo mažėjimas yra tendencija, kuri pasireiškia ne tik regionuose, bet ir visoje šalyje, teigia Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Vokietijos studijų centro tyrėjas Aleksandras Kamkinas.

"Žinoma, epas su lyderiu ir veidų pasikeitimas vadovybėje nesustiprino partijos patikimumo. Karantinas ir ekonomikos kritimas ir iš dalies nuovargis nuo ilgo Merkel vadovavimo, — sako jis. — Rinkėjai, kurie anksčiau buvo tradicinių populiarių partijų — socialdemokratų ir CDU — šalininkai, vis labiau atkreipia dėmesį į antrąjį ešeloną, įskaitant "žaliuosius" ir "Alternatyvą Vokietijai". Pirmieji labiau patinka šalies vakarams, o antrieji — rytams".

Ekspertas pabrėžia: rinkimai žemėse yra jėgų išbandymas prieš federalinius rinkimus: "Eina tie patys rinkėjai, ir jie parodė, kaip jie nori balsuoti".

Tuo pačiu metu Bundesrato sudėtis, sudaryta iš žemių vyriausybių atstovų, yra ir politinių nuostatų lakmuso testas. Ir kuo daugiau populiariosios nuomonės atstovų, tuo sunkiau sukurti valdančiąją koaliciją. "Pasirodo neįtikėtini variantai: juoda-žalia, raudona-žalia. Tokio "koalicijos košmaro" situacijoje svarbus kiekvienas balsas, įskaitant Bundesrato", — aiškina Kamkinas.

Žinoma, Merkel partija turi akivaizdžių sunkumų: populiarumas tirpsta skandalų kontekste, koronavirusas neišnyksta, ir kadenciją baigia kanclerė. Ir vis dėlto yra laiko sukaupti jėgas ir pasiruošti rugsėjo rinkimams.