Nusispjauti į Kiniją. Lietuva renkasi Taivaną

Lietuvos vyriausybės sprendimas atidaryti prekybos biurą Taivane Vilniaus ekonomikai gali kainuoti šimtus milijonų eurų ir politinę izoliaciją Pietryčių Azijos rinkose. Tačiau tai netrikdo Lietuvos valdančiųjų

Paskutiniais socialdemokratų (2012–2016) ir "valstiečių" (2016–2020) valdymo metais buvo dedama daug pastangų, kad lietuviškos prekės ir produktai būtų reklamuojami Kinijos rinkoje. Vyriausybė pasiuntė emisarus į Dangaus imperiją, o Lietuvos verslininkai dėjo daug pastangų, kad gautų savo produktų tiekimo Kinijai pažymas. Pagaliau nepasitikėjimo ledas iš Pekino pusės pradėjo pamažu tirpti. Prekybos apyvarta tarp valstybių pradėjo augti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, eksportas į Kiniją pernai siekė beveik 316 milijonų eurų. Tai yra 14,1 proc. daugiau nei 2019 metais. Kiniškų prekių importas į Lietuvą per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu (26,2 proc.).

Atrodytų, kad augimas tik tęsis, o Lietuva praturtės iš abipusiškai naudingo bendradarbiavimo su Kinija. Ir nepaisant to, kad dalis politinio elito atkakliai skelbė antikinišką šūkį "Laisvė Tibetui ir Taivanui!" ir pavydėtinai reguliariai kviesdavo "laisvo Tibeto" lyderį Dalai Lamą. Išmintinga Kinijos vadovybė šias smulkias Lietuvos dešiniojo sparno išdaigas priskyrė nesusipratimams.

Tačiau jau praėjusį rudenį dešinieji konservatoriai, bendradarbiaudami su liberalais, perėmė valdžią. Ir "menkos išdaigos" tapo oficialia Lietuvos užsienio politikos darbotvarke. Po to įvyko staigūs Užsienio reikalų ministerijos, kuriai vadovauja Gabrielius Landsbergis, ir Seimo Užsienio reikalų komiteto, vadovaujamo Žygimanto Pavilionio, išpuoliai prieš Pekiną.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo metinėje ataskaitoje jau atvirai įvardijo Kiniją kartu su Rusija kaip pagrindines grėsmes nacionaliniam saugumui. VSD ataskaitos išvakarėse pasirodė demonstratyvus vyriausybės sprendimas — blokuoti "Nuctech" kiniškos bagažo tikrinimo įrangos pristatymą šalies oro uostams.

Iš Kinijos ambasados Lietuvoje pasirodė dar vienas "kinų perspėjimas". "Lietuvos vyriausybės komisijos sprendimą blokuoti jos [įmonės "Nuctech"] Lietuvos oro uostuose aiškiai lemia politiniai motyvai. Dėl to Lietuva patirs nuostolių. Tai patvirtins rinkos rodikliai", — sakoma ambasados ​​pranešime.

O Statistikos departamentas priminė, kad praėjusiais metais Pekinas užėmė 20 vietą pagal Lietuvos eksporto struktūrą ir septintą pagal importą. Nors laisvę mėgstantis Taivanas eksporto srityje užėmė tik 67 vietą ir importo srityje 36 vietą.

Tačiau Lietuvos vyriausybė, matyt, dar kartą pasijuokė iš Kinijos diplomatų pasipiktinimo. Juk be beveik 70 milijonų eurų vertės lietuviškų grūdų, baldų (38,7 milijono eurų) ir kitų medienos apdirbimo pramonės gaminių (36,2 milijono eurų) Kinija tikrai neišgyvens. Tai reiškia, kad galime toliau bandyti kinų kantrybę.

Žinodami "Taivano laisvės" klausimo skausmingumą, Lietuvos vadovai dar kartą patampė Kinijos tigrą už ūsų. Paskelbė, kad ketina atidaryti Lietuvos prekybos biurą Taivane. Neva stipriu Lietuvos euru būtina palaikyti taivaniečius kovoje dėl nepriklausomybės nuo Pekino. Juk valdant politiniams oponentams ("valstiečiams"), vien pernai prekių eksportas iš Lietuvos į Taivaną sumažėjo beveik trimis procentais ir siekė niekingus 19 milijonų eurų. Prisiminkime, kad pristatymai į žemyninę Kiniją sudarė daugiau nei 300 milijonų eurų.

Ir šį beveik trečdalį milijardo eurų Vilnius rizikuoja prarasti dėl konservatorių, kuriems svarbiau pasaulinėje arenoje pasirodyti garsiais pareiškimais, nei pagerinti savo žmonių gerovę. 

Kol kas Lietuvos politiniai ir ekonominiai apžvalgininkai pradėjo skambinti pavojaus varpais ir atvirai prakalbo apie Kinijos galimas griežtas atsakomąsias priemones prieš Lietuvą. Jie reiškia susirūpinimą, kad sprendimas atidaryti Lietuvos prekybos misiją Taivane gali būti paskutinis lašas, kuris perpildys Kinijos kantrybės taurę.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.